Didesnis finansavimas teatrams - tik išgyventi

2017-04-05 13:01

Klaipėdos savivaldybė paskirstė Kultūros plėtros programos biudžeto lėšas jaunimo teatrinei veiklai iš dalies finansuoti. Apeirono teatro, Klaipėdos jaunimo teatro, Klaipėdos lėlių teatro ir šokio teatro "Padi Dapi Fish" kūrybiniams projektams paskirstyta 190 tūkst. Eur - 50 tūkst. daugiau nei prieš metus. Tačiau ir tuo patenkinti ne visi.

Trijų teatrų programoms finansavimas šiais metais buvo padidintas, tačiau Klaipėdos lėlių teatras kūrybinei ir edukacinei veiklai gavo 5,5 tūkst. Eur mažiau nei prieš metus.

"Per mažai paprašėme"

"Esame šokiruoti ir net nežinome, ką galvoti. Šiais metais Klaipėdos lėlių teatro kūrybinė ir edukacinė veikla suplanuota dar platesnė nei pernai, nors apskritai keistas ekspertų vertinimo atskaitos taškas - 2016 metų programa. Šiais metais ją papildys du labai stambūs projektai, kurių nebuvo praėjusiais metais. Tai - tarptautinis lėlių festivalis "Materia Magica" ir Lietuvos kultūros sostinei skirtas dviejų dalių projektas "Familia", kurį sudarys 8 gatvės lėlių teatro pasirodymai ir lėlių miuziklo premjera. Be to, viena originaliausių šiuo metu Lietuvos lėlių teatro kūrėjų Gintarė Radvilavičiūtė kartu su uostamiesčio violončelininkais "Voiceless" pristatys tarpdisciplininio lėlių ir muzikos spektaklio "Tėtis ir jūra" premjerą, kuri bus rodoma Klaipėdos koncertų salės rengiamame Violončelių festivalyje ir festivalyje "Materia Magica", o vėliau papildys teatro repertuarą. Lėlių teatro kūrėja Aušra Bakanaitė rudenį planuoja išleisti į sceną ilgai lauktą lėlių spektaklio suaugusiems premjerą "Malina".

Ypač didelį dėmesį skiriame edukacinėms teatro programoms. Kultūros diskusijų metu buvo akcentuojama, jog būtent edukacinei veiklai uostamiestyje turėtų būti padidintas dėmesys ir finansavimas. Pagaliau Klaipėdos lėlių teatras vienintelis iš keturių nepriklausomų teatrų, kuriems skirtas finansavimas, dirba repertuarinio teatro principu - rodo spektaklius kiekvieną savaitgalį. Finansavimo mažinimas mums yra žinia, jog turime arba mažinti savo užmojus, keisti veiklos pobūdį, atsisakyti edukacinių projektų, repertuaro ir orientuotis tik į vienkartinius didelio biudžeto projektus, kuriuos galėtume vežioti po festivalius. Finansavimas teatrams skirtas pagal formulę, kas daugiau prašo - tas daugiau gauna. Mes lėšų poreikį įvertinome objektyviai ir prašėme realios, o ne maksimalios sumos. Dabar gi turime spręsti, ko teks atsisakyti", - sakė Klaipėdos lėlių teatro vadovė Aušra Juknevičienė.

Keis programą

Mažiausią finansavimą gavusio Apeirono teatro vadovė Eglė Kazickaitė taip pat pažymėjo, jog pateikta programa Savivaldybės finansavimui gauti bus koreguojama.

"Planavome sukurti naujus spektaklius, tačiau tai - maksimalus planas. Norėdami jį įgyvendinti planavome kviestis į teatrą ir daugiau režisierių bei aktorių. Kol dar nežinome Kultūros tarybos finansavimo antrojo etapo rezultatų, nedrįsčiau sakyti, kiek iš tiesų spektaklių sukursime. Greičiausiai teks atsisakyti ir suplanuotų edukacinių programų", - kalbėjo E. Kazickaitė.

Žada 6 premjeras

O Klaipėdos jaunimo teatro vadovas Tomas Jankauskas džiaugiasi didėjančia Klaipėdos miesto savivaldybės parama teatrui, kuri leis sukurti 6 naujus spektaklius, pakviesti į uostamiestį kurti jaunus perspektyvius režisierius ir aktorius (jie jau dabar repetuoja).

Pašnekovas taip pat pažymėjo, jog teatras, reaguodamas į ankstesniais metais Savivaldybės išsakytas pastabas, pakeitė veiklos ir valdymo modelį.

"Anksčiau dirbome kaip repertuarinis teatras, dabar gi aktoriai ir režisieriai yra samdomi tik pagal autorines sutartis konkrečiam spektakliui. Spektaklių skaičius sumažėjo: 2015 metais jų buvo 120, 2016 - 97, šiemet planuojame iki 100 spektaklių, tačiau ketiname skirti daugiau dėmesio teatro vardo garsinimui, jo žinomumui ir lankomumui didinti", - sakė T. Jankauskas.

Minimaliai veiklai

Šokio teatro "Padi Dapi Fish" meno vadovė Agnija Šeiko taip pat džiaugėsi išaugusiu finansavimu, tačiau skirta suma, anot jos, leidžia teatrui tik išgyventi ir vykdyti minimalią veiklą, sumokėti honorarus kūrėjams.

"Mūsų teatras plačiai garsina Klaipėdos ir Lietuvos vardą, tačiau mes negalime sau leisti prabangos įsidarbinti, išmokėti teatro kūrėjams algas. Mes net neturime salės, kurioje galėtume nuolat repetuoti. Apie finansavimą projektams sužinome tik balandį, kai jau dalį darbų metų pradžioje esame padarę į skolą", - pasiguodė viena žinomiausių Lietuvoje šiuolaikinio šokio choreografė.

SILPNESNĖ? Novatoriškiausiu Lietuvoje laikomo Klaipėdos lėlių teatro kūrybinės ir edukacinės veiklos programa Klaipėdos miesto teatro ekspertams pasirodė silpnesė nei 2016 metais. Nuotrauka iš Klaipėdos lėlių teatro lauko spektaklio "Ieškoma: teisybė". Eimanto Chachlovo nuotr.

Pasak A. Šeiko, šiais metais šokio teatro "Padi Dapi Fish" kūrybinės ir edukacinės veiklos programoje numatyta keletas premjerų.

"Viena iš jų rengiama Violončelių festivaliui. Joje kartu su violončelių kvartetu scenoje pasirodys keturi scenos kūrėjai: Benas Šarka, Aleksas Mažonas, Beata Molytė ir Marius Papinigis. Kitas projektas - kūrybinės dirbtuvės su šiuolaikinio šokio choreografais iš Prancūzijos, kurių metu sukurtas spektaklis bus pristatytas Klaipėdos dramos teatre. Kartu su istorike Raimonda Nabažaite buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje senamiestyje kursime septynių aukštų krosnies instaliaciją ir naują erdvę renginiams, taip pat planuojame naują ekskursiją-šokio spektaklį Klaipėdos skulptūrų parke, paaugliams skirtą spektaklį su neįgaliais asmenimis, tarpdisciplininį projektą "Dedikacijos" kartu su rašytoju Rolandu Rastausku ir muzikantais Arakadijumi Gotesmanu, Antanu Jasenka. Plėtosime ir edukacinę veiklą, kurią kuriame kartu su neįgaliaisiais", - vardijo A. Šeiko.

Pašnekovė pažymėjo, jog gauta miesto finansinė parama yra perpus mažesnė nei buvo prašoma.

"Nuomonių yra skirtingų"

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis paaiškino, jog konkursui pateiktų keturių nepriklausomų teatrų kūrybinės ir edukacinės veiklos programas vertino ekspertų komisija, kurią sudarė žurnalistė, teatrologė Rita Bočiulytė, teatrologė Jūratė Grigaitienė, Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedros vedėja Violeta Milvydienė, Klaipėdos savivaldybės administracijos Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė, Kultūros ir meno tarybos nariai Gintaras Grajauskas, Nemira Trakumienė.

"Pateiktas programas ekspertai vertino balais pagal išskirtus keturis kriterijus: organizatorių ir partnerių kompetencija, programos biudžeto pagrįstumas, programos meninė ir kultūrinė vertė. Finansavimas skirtas pagal Savivaldybės specialistų pateiktą formulę, kurioje įvertinamas surinktų balų skaičius ir prašoma suma. Konkurso dalyviams taip pat galime pateikti nuasmenintas ekspertų recenzijas, komisijos posėdžio protokolą", - abejones dėl konkurso skaidrumo sklaidė Kultūros skyriaus vedėjas.

Jis sako, kad konkursų rezultatais niekada nebus visi patenkinti.

"Suprantamas Klaipėdos lėlių teatro nusivylimas, tačiau mažesnis finansavimas grįstas vertinimu. Galbūt finansavimo tvarka ateityje keisis. Nuomonių yra skirtingų. Vieni pasisako, jog reikia remti tik naujus pastatymus, kiti teigia, kad reikia remti teatrus, kad jie galėtų išsilaikyti. Savivaldybės siekis būtų konkurso tvarką maksimaliai supaprastinti. Nes šiuo metu vien mūsų skyrius organizuoja 7 konkursus, kuriuos administruoti, surinkti ekspertus yra gana sudėtinga", - sakė N. Lendraitis.