Tyla, moteriškos relikvijos ir juodas lagaminas

Personalinės parodos "Tyla" atidarymo metu klaipėdietis fotografas Gytis Skudžinskas pristatys naujausią savo fotografijų projektą "Tyla / Silence" bei autorinį albumą tuo pačiu pavadinimu. Atskiri šio fotografijų ciklo darbai jau rodyti Ukrainoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir Slovakijoje.

"Esu susidomėjęs šiandieninės vizualinės kultūros pertekliumi, norisi visus tuos atvaizdus nutildyti, jų keliamą triukšmą padaryti mažiau agresyvų. Vienas iš būdų yra išvis patylėti ir nieko nekurti, kitas - kurti tylą. Ji neturi emocinės ar formos išraiškos, todėl gali būti ir meditacija, ir pyktis, kova ar ramybė. Tyla yra vienoda, tačiau skiriasi socialinė aplinka, kurioje ji egzistuoja. Šis fotografijų ciklas - tai protestas prieš šių dienų fotografijos situaciją, - pasakojo G. Skudžinskas. - Fotografija man reiškia gyvenimo stebėjimą, vertinimą ir analizę. Manau, jog kai šis užsiėmimas tampa darbu, fotografai pasidaro amatininkai, nesiskiriantys nuo stalių ar batsiuvių, kurie dirba norėdami aptarnauti vieną ar kitą socialinį sluoksnį" .

Esminiai sunkumai, su kuriais fotografas susidūrė norėdamas išleisti naują knygą - finansiniai. "Kreipiausi į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau joje dirbantiems specialistams šis projektas pasirodė neįdomus. Finansavimą albumui gavau iš Kultūros rėmimo fondo ir VšĮ "Atvira visuomenė ir jos draugai". Norėjau, jog šios knygos nebūtų gėda parodyti visam pasauliui, todėl atsisakiau honoraro ir visą finansavimą skyriau kokybiško albumo kūrybai. Dėl šios priežasties galiu teigti, jog tai idėjinis projektas", - sakė G. Skudžinskas.

Paklaustas, kodėl verta įsigyti albumą, ateiti į parodą, o ne peržiūrėti fotografijas internete, menininkas primena: "Dar nėra sukurta tokių elektroninių priemonių, kurios galėtų perteikti tą vaizdo kokybę, kuri matoma atspauduose, paveiksluose ar nuotraukose. Išspausdinta 500 šio albumo egzempliorių, daugiau leisti neketiname, kadangi knyga taip pat yra kūrinys, kuris negali būti tiražuojamas - antraip kristų jos vertė", - atviravo fotografas.

"Fotografijų "be įvykio" parodų lankytoją turėtų patraukti nuotraukų idėja. Įvykinių arba portretinių nuotraukų pilna internete, jos įdomios tik tiems, kurie jose pavaizduoti" - teigia G. Skudžinskas. Anot menininko, Klaipėdoje dominuoja vidutinio lygio kūryba, skirta eiliniam miestiečiui, o į rimtas parodas dažniausiai susirenka tie patys žiūrovai, tačiau jų nėra daug.

Autorinis G. Skudžinsko fotografijų albumas "Tyla / Silence" papildytas specialiai šiam leidiniui parašytais Agnės Narušytės, Rolando Rastausko ir Jurijaus Dobriakovo tekstais. Pastarojo autoriaus žodžiai apibūdina tylą vaizduojančio fotografijų ciklo prasmę: "Gytis Skudžinskas, priešingai, tyli taip, kad žiūrovo akis pamažu priverčiama suvokti visą šio prasmės ieškojimo tyloje absurdiškumą. Jis demonstruoja, kad šis instinktyviai pasirenkamas kelias yra klaidingas. Tai, ką jis vaizduoja savo darbuose, ir yra tyla. Ir nieko daugiau."

"Moteriškos relikvijos"

Tarpdisciplininių projektų, socialinio dizaino bei konceptualaus meno srityse dirbanti grafikos dizainerė vilnietė Jurga Juodytė šiuo metu labiausiai domisi individualumu ir socialumu visuomenėje: "Fizinio kūno turėjimas bei poreikis būti laimingam bet kokia kaina slopina unikalumą. Noriu, kad mano idėja būtų suprasta: kūriniuose dažnai koduoju metaforas ir simbolius, todėl man labai svarbūs tekstai po darbais, kurie padeda žiūrovui "perskaityti" istoriją."

Šiandien KKKC atidaromoje personalinėje menininkės parodoje "Moteriškos relikvijos" autorė tyrinėja moters vaidmenį šiuolaikinės visuomenės kontekste. "Lytiškumas, kaip idėjų atspirties taškas, mano kūryboje atsirado sąmoningai. Tai noras kalbėti apie asmeniškai svarbius dalykus, taip atsiranda galimybė jautrumui. Visada yra baimės pasiduoti per dideliam sentimentalumui. Nėra įdomu menu išreikšti tai, kas nutinka man asmeniškai. Vertinga - jei tas pats atsitiko dvidešimčiai žmonių. Bendražmogiška patirtis yra mano kūrybos motyvas", - pasakojo grafikos dizainerė.

Jurga Juodytė baigė grafinio dizaino studijas Kauno dailės institute, o meno parodose ir projektuose pradėjo dalyvauti nuo 2004-ųjų. Studijuodama žavėjosi "Fluxus" menais, vėliau "atrado" Mariną Abramovi?, Cindy Sherman - ieškojo atsakymų, kaip dirbti su idėjomis: "Tikiu, kad idėja padiktuoja meno kūrinio išraišką, nuo to ir pradedu. Pirmiausiai ateina idėja, paskui ieškau išraiškos: tai gali būti fotografija, videoformatas, piešinys, performansas ar instaliacija. Kiekvienas projektas išmoko mane ko nors naujo, to, ko seniau nežinojau. Kai rengiau šį projektą, pati buvau bevaikė trisdešimtmetė. Mano projektų temos ir herojai atsiranda iš asmeniškai rūpimų problemų."

J. Juodytės fotografijose - aštuonios vaikų neturinčios, skirtingų profesijų trisdešimtmetės. Pasitelkiama krikščioniška scenografija: fotosesijos dalyvės, apsivilkusios raudonas sukneles ir apsigaubusios žydromis skraistėmis, tampa "šiuolaikinėmis Madonomis". Tačiau priešingai nei įprasta, ant jų kelių nepamatysite kūdikio.

"Fotografuodama laukiau momento, kuomet moterys pamirš neįprastus drabužius ir atskleis savo individualumą per rankų gestus. Čia ir slypi atsakymas - moterys laiko pačios save: savo darbus, karjeras, namus ir mylimuosius, - teigė menininkė.

- Šiuolaikinė moteris nėra vien tik penktojo dešimtmečio namų šeimininkė, jos pareigos pasipildė: kartu ji privalo būti nuostabi darbuotoja, galbūt net padaryti karjerą, uždirbti pinigų, būti puiki mama, puiki virėja, nenuobodi pokalbininkė, gera meilužė, ir viskas vienu metu. Taigi laikui bėgant mes gauname vis daugiau pareigų."

Anot fotografijų autorės, šiuolaikinės moters vaidmuo visuomenėje yra tiesiogiai susijęs su lūkesčiais, kuriuos išsikelia ji pati bei jos aplinkoje esantys žmonės.

"Krikščioniškos ikonografijos klišes naudoju kaip aiškų, mūsų arealui suprantamą simbolį. Renkuosi lengvai atpažįstamas, daugeliui suprantamas metaforas. Tokie simboliai mano kūryboje atsirado neatsitiktinai - tuo laiku domėjausi dvasiniu gyvenimu. Į krikščionybę žiūriu pagarbiai ir jautriai. Pastebėjau, kad moterų santykis su religija Lietuvoje toks pat kaip ir visur kitur: dvasinį tobulėjimą bažnyčioje, jogos centre, kalbų kursuose ir pan. dažniausiai renkasi moterys. Tarsi Lietuvoje vyrai tokie tobuli, jog bet koks dvasinis augimas jiems nereikalingas", - stebėjosi J. Juodytė.

"Tai tik juodas lagaminas"

Savo darbuose fotografas Tadas Šarūnas paprastą juodą lagaminą užfiksuoja įvairioje aplinkoje: metro stotyje, tuščioje gatvėje ar net miške. Fotografijų ir judančio vaizdo instaliaciją klaipėdiečiai galės išvysti parodoje "Tai tik juodas lagaminas".

"Geležinkelio stotyse galime pastebėti užrašus, kuriuose keleiviai prašomi pranešti apie be priežiūros paliktus krepšius ar kitus "įtartinus daiktus". Tačiau pabandžius įsivaizduoti, kaip toks įtartinas daiktas galėtų atrodyti, vaizduotė mums siūlys su realiu pavojumi mažai bendra turinčius vaizdinius. Tokius kaip Holivudo filmuose dažnai naudojamas juodas lagaminas. Pavojus mes suvokiame pagal tai, kaip juos vaizduoja veiksmo filmai ar naujienų siužetai apie galimus teroristinius išpuolius. O tai mažai susiję su realiomis grėsmėmis", - pasakojo menininkas.

Menotyrininkas dr. Tomas Pabedinskas apie šio fotografo kūrybą yra pasakęs: "Tado Šarūno darbai neabejotinai priklauso tai Lietuvos fotografijos krypčiai, kuri netęsia vadinamosios Lietuvos fotografijos mokyklos tradicijų ir apskritai neatitinka tradicinės meninės fotografijos sampratos. Jo nepavadinsi fotomenininku, kasdienybę įrėminančiu į prasmingo ir estetiško kadro stačiakampį. Tado Šarūno darbai priskirtini ne palyginti aiškiai apibrėžtai meninės fotografijos sričiai, bet šiuolaikinės fotografijos ar, žiūrint plačiau, - šiuolaikinio vizualaus meno laukui. O pastarajame menininkas gali veikti, nepaisydamas tokių įprastų fotografijos meniškumo kriterijų kaip formos originalumas ar išraiškingu vaizdu perteikiama apibendrinta prasmė. Kaip tik taip ir kuria Tada Šarūnas: jis fiksuoja aplinką bei joje esančius žmones ir suteikia galimybę fotografijose įamžintą tikrovę tyrinėti parodos lankytojams, tačiau palieka jiems mažai galimybių mėgautis "meniškais" vaizdais."