Tomo Mano festivalio parodose - praeities potėpiai ir šių dienų tendencijos

Neringos istorijos muziejuje antradienį atidaryta Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ surengta tapybos ir grafikos paroda „Paskutinis taikos pavasaris“ kviečia pamatyti rinktinius Nidos dailininkų kolonijos darbus bei iš dalies rekonstruoja istorinį kultūros įvykį – lygiai prieš šimtmetį Karaliaučiuje surengtą parodą „Kuršių nerija mene ir moksle“.

Anot festivalio kuratoriumo narės istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės, tuomet pasitelkta koncepcija puikiai atitinka ir šiandien aktualius bandymus plėtoti produktyvų kūrybinį meno bei mokslo bendradarbiavimą: paroda, ją lydėjusiomis paskaitomis ir kitais renginiais buvo apžvelgtas ne tik Nidos dailininkų kolonijos bei Karaliaučiaus meno akademijos kūrybinis įdirbis, bet ir to meto mokslininkų įžvalgos, susijusios su unikalaus geografinio darinio išskirtinėmis savybėmis, gamta, čia gyvenančių žmonių kalba bei tradicijomis.

„Nidden“ draugijos rinkinyje, kuriame iš viso sukaupta jau per 1 000 paveikslų, šiuo metu yra 13-os minimoje istorinėje parodoje dalyvavusių dailininkų: Eduardo Andersono, Ernsto Bischoffo-Culmo, Emilio Doerstlingo, Wilhelmo Eisenblätterio, Rudžio Hammerio, Hanso Kallmeyerio, Annos Michelau, Helenės Neumann, Maxo Pechsteino, Otto Schwarzo, Danielio Staschuso, Margaretės Wedel ir Heinricho Wolffo – darbų, kurių dalis iki š. m. liepos 29 d. eksponuojama parodoje Neringos istorijos muziejuje. Anot jos kuratorės dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės, daugelio šių kūrėjų likimus pakeitė vos trys mėnesiai po įsimintinos parodos prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namų galerijoje jau veikia juvelyrikos paroda „Vasarotojai“, kurioje darbus pristato du kūrėjų tandemai: Adolfas Šaulys ir Mari Relo-Šaulys (Estija), pelnę ne vieną prestižinę premiją už netikėtus dizaino sprendimus, bei Junas Konishis ir Kaori Taniguchi (Japonija), eksperimentuojantys tokiomis juvelyrikai nebūdingomis medžiagomis kaip betonas bei plastikas.

Menininkai kūrybiškai žvelgia ne tik į juvelyrikos standartus bei antrinio žaliavų panaudojimo galimybes, bet ir savo darbų pristatymą. Parodos pavadinimu pakvietę vengti įprasto žiūrovo ir kūrėjo santykio – anot A. Šaulio, kurorte visi yra vasarotojai, – jie nenurodo ir konkrečių dirbinių autorystės. Pasak juvelyrų, bandymas nuspėti, kurie iš jų yra sukurti prie Baltijos ir kurie – Japonijoje, yra puiki dingstis ne tik ieškoti kultūrų skirtumų, bet ir dialogo, kuris patiems menininkams akivaizdžiai sekasi: ekspozicinė erdvė atrodo kaip futuristinių žaislų kambarys, kuriame kiekvienas gali susikurti savo žaidimo taisykles, sugalvoti daiktų paskirtį ir naudojimo būdą.

Penktadienį, liepos 18 d., 18 val., laukiama dar vieno šiuolaikinio meno renginio – Goethe‘s instituto stipendininko vokiečio Philippo Hamanno, besidominčio žmogaus ir visuomenės atminties temomis, kūrybos pristatymo VDA Nidos meno kolonijoje. Iš Kelno atvykęs menininkas kuria instaliacijas, videoinstaliacijas bei performansus. Renginyje jis pristatys rezidencijos Nidoje rezultatus. Anot vokiečių meno kuratoriaus Holgerio Otteno, Ph. Hamanno kūrybos pagrindas – istorijų ieškojimas ir jų pasakojimas. Tai arba jo šeimos, arba kelionėse sutiktų žmonių istorijos, kuriose niekada netrūksta dvejonių ir abejonių savimi. Nenorėdamas joms pasiduoti, Ph. Hamannas susigalvoja tam tikrų apribojimų: nuo kruopščių pasiruošimų kelionei iki rimtų kliūčių, į kurias privaloma atsižvelgti. Nepaisant šių apribojimų, o gal būtent dėl to jo kūryboje daug nenuspėjamumo.

Išsami Th. Manno festivalio programa skelbiama interneto svetainėje www.mann.lt. Visi festivalio renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis.