„Spragtukas“ kaip naktinis baras: klaipėdiečių premjera sužibėjo sostinėje

Žinote, kodėl pelės tokios greitos? Todėl, kad ratuotos, atsakytų šio „Spragtuko“ choreografas Kirilas Simonovas. Aprengtos juodai baltomis uniformomis, su smailiomis vienodomis kaukėmis ant galvų blogietės pelės jo spektaklyje primena nuasmenintus nežinomos armijos kareivius, o jų stumdomos vaikiškos mašinytės – tikra karinio parado parodija. Šiai armijai vadovauja Pelių karalius – trigalvis, kaip iš seno animacinio filmo.

Garsaus rusų choreografo ironijos neįprastoje „Spragtuko“ interpretacijoje pabarstyta ir daugiau: skambant Snaigių valsui, scenoje matome sustirusią, iš šalčio (o gal baimės?) drebančią liaudį. Užtat gėlių vainikais puoštas Gėlių valsas primena pastorališkas kaimo vestuves. Magiškojo lėlių teatro vietoje – apvali šapito palapinė, o pirmame veiksme virš scenos romantiškai kybančią mėnulio pilnatį antrajame keičia naktinį barą primenantis veidrodinis rutulys.

Naktinis baras šiame pastatyme paauglei Klarai yra tarsi išsvajoto, pasakiško suaugusiųjų pasaulio atitikmuo. Neatsitiktinai garsieji antrojo veiksmo „desertiniai“ šokiai pristatomi būtent šiame bare, kurio šeimininkė – didinga, magiškai paslaptinga Klaros krikštamotė Frau Droselmajer. Jos vaidmenį nepriekaištingai sukūrė plastiškoji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko.

Klaros, jos brolio Frico ir Spragtuko/Princo vaidmenis spektaklyje atliko jauni ukrainietiškos klasikinės baleto mokyklos atstovai Kira Tykhonova, Illia Temchenko ir Mykhailo Mordasov, šįmet papildę Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę. Klaros ir Frico tėvus Štalbaumus meistriškai įkūnijo klaipėdiečiai šokėjai Aušra Krasauskaitė-Berulė ir Mantas Černeckas, kuriam teko pasirodyti ir po trigalve Pelių karaliaus kauke.

Stambias, bet neįkyrias dekoracijas ir įvairių stilių kostiumus K. Simonovo „Spragtukui“ kūrė maskviečiai dailininkai Jekaterina Zlaja ir Aleksandras Barmenkovas. Tiesa, šiame pastatyme neišvysite teatrališkų Rusų, Ispanų, Kinų, Prancūzų, Rytiečių šokių kostiumų: visi jie pristatomi vilkint naktiniam barui derančiais blizgiais kokteilių stiliaus apdarais.

Lakoniškos, bet taipogi neįkyrios buvo ir Linarto Urniežio kurtos vaizdo projekcijos. Jų dėka Štalbaumų kalėdinio vakarėlio svečiai spektaklio pradžioje atrodo lyg nužengę į sceną iš senų fotografijų. Prie šios vizijos realistiškumo prisidėjo ir maskvietis šviesų dailininkas Jevgenijus Vinogradovas. Jo dosniai barstomos kompiuterinės „snaigės“ spektaklio pabaigoje virsta popsinių blizgučių „sniegu“, atspindinčiu į suaugusiųjų pasaulį žengiančios Klaros iliuzijas.

Nors K. Simonovo „Spragtuko“ pastatymas skirtas universalioms arenoms, jame gyvai groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras. Pirmajame premjeriniame spektaklyje Vilniuje jam vadovavo teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Snaigių valsui, kaip ir dera, gyvai pritarė vaikų balsai – šalia scenos stovėję Klaipėdos vaikų operos studijos jaunieji dainininkai. Šapito cirko scenoje pasirodė šokių mokyklos „Coda“ auklėtinės Aleksandra Baušytė, Domilė Panovaitė ir Goda Motiejaitytė.

Savaite vėliau, gruodžio 27-ąją, K. Simonovo „Spragtuko“ premjerą pamatys Klaipėdos Švyturio arenoje susirinkę baleto bei klasikinės muzikos gerbėjai.