Savaitgalį Klaipėda skambėjo folkloro garsais

Pasak vienos iš renginio organizatorių, Klaipėdos etnokultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkės Vaidos Vičinskienės, šio festivalio tikslas – pristatyti klaipėdiečiams ir miesto svečiams autentišką įvairių šalių folklorą, todėl į festivalį buvo pakviesti svečiai ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio – Gruzijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Indijos, Portugalijos, Italijos ir Norvegijos. Per 4 festivalio dienas daugiau nei 800 dalyvių pristatė savo krašto tautinius kostiumus, tradicines dainas, šokius bei mokė jų šventės svečius.

Dainos laivuose

Festivalio pirmąją dieną visa Danės krantinė skambėjo folkloro garsais. Dainuodami savo krašto dainas ir šokdami tradicinius liaudies šokius renginio dalyviai nuo Pilies iki Biržos tilto plaukė laivais Danės upe. Didelis būrys klaipėdiečių susirinko stebėti šio reginio – plačiomis šypsenomis ir garsiais plojimais buvo pasitiktas kiekvienas laivas. Visus juos puošė festivalio dalyvių atstovaujamų šalių vėliavos. Palikę laivus, renginio dalyviai skubėjo į iškilmingą eiseną nuo paminklo „Arka“ iki Meno kiemo, kur vyko šventinis festivalio atidarymo koncertas.

Pirmą kartą į festivalį atvykusius svečius iš Gruzijos Giorgi Mtatsmindeli universiteto labiausiai sužavėjo Klaipėdos miestas – pasivaikščiojimai krantine ir daugybė išskirtinių skulptūrų. Jų teigimu, gerai organizuotas festivalis ir draugiški žmonės lėmė puikią šio festivalio atmosferą.

Amatininkų ir tautodailininkų turgus

Jau antrąją festivalio dieną buvo atidarytas jomarkas – amatininkų ir tautodailininkų rankomis pagamintų dirbinių ir kulinarinio paveldo turgus. Čia buvo galima įsigyti ne tik tautosakos raštais puoštų įvairių dirbinių ir aksesuarų, bet ir paragauti lietuviško maisto – šviežio sūrio, medaus, įvairių saldumynų ir gėrimų.

Dauguma jomarko prekeivių gyrėsi puikia prekyba ir dideliu užsieniečių susidomėjimu. Pasak iš Alytaus atvykusios ir naminiais šimtalapiais, keptais pagal senąjį totorių receptą, prekiaujančios Rimutės Zuzevičienės, labiausiai šimtalapius pirko rusai ir vokiečiai, o savo rankomis keptus šakočius pardavinėjanti Nijolė Šakočienė iš Kėdainių rajono prisipažino, kad šakočiais labai domėjosi ne tik svečiai iš kaimyninių šalių, bet ir iš Portugalijos bei Italijos.

Jomarko šeimininkė etnologė Gražina Kadžytė kvietė Klaipėdos miesto kultūros žmones bei festivalio svečius į pokalbius prie „kafijos“ – tradicinio lietuvininkų kavos gėrimo, ruošto iš vietinių Klaipėdos apylinkių augalų (gilių, morkų, miežių) ir pagardintos pienu.

Šalia Žvejo skulptūros įsikūrė tradicinių žaidimų aikštelė „Šeimų kiemas“, kurioje vaikai galėjo išmokti daugybę lietuvių liaudies žaidimų ir dalyvauti įvairiose rungtyse. Pasak žaidimų organizatoriaus folklorininko Jono Kavaliausko, ši veikla susilaukė didelio vaikų susidomėjimo. Net ir užsieniečiai greitai perprasdavo tradicinių lietuviškų žaidimų taisykles ir įsitraukdavo į jų sūkurį.

Taip pat vaikai domėjosi mugės kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuriose galėjo patys pasisiūti ar išdrožti iš medžio sau žaislą, šukuoti vilną ir pinti tautines juosteles.

Išskirtiniai koncertai ir parodos

Visas festivalio dienas Klaipėda ūžė nuo folkloro koncertų. Daugiausiai pasirodymų surengė užsienio kolektyvai, kurie stebino klausytojus negirdėtomis melodijomis, autentiškomis dainavimo technikomis, sąskambiais bei ritmais.

Folkloro gurmanai šeštadienio vakarą buvo kviečiami į Klaipėdos dramos teatrą, kur pristatytas išskirtinis festivalio akcentas – etnomuzikologės prof. habil. dr. Daivos Vyčinienės audiovizualinis kūrinys „Lino laikas“. Skambant sutartinėms, judančio vaizdo projekcijomis buvo pasakojamas lino „gyvenimas“, jo cikliškumas ir griežta simetrija.

Kaip atsvara visam festivalio dūzgesiui buvo sekmadienio popietę po šv. Mišių už liaudies giesmininkus Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje surengtas tradicinių giesmių koncertas, sujungęs lietuvių ir užsienio giesmes į vientisą sakralų pasirodymą.

Festivalio metu pristatytos net 3 parodos. Klaipėdos etnokultūros centre buvo eksponuojama meistro Egidijaus Virbašiaus paroda „Tradiciniai muzikos instrumentai“, Meno kiemo dirbtuvių langus puošė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, o paskutinę dieną prie paminklo „Arka“ buvo atidaryta proginė Klaipėdos etnokultūros centro 25 metų jubiliejui skirta paroda, pristatanti centro veiklos bei festivalio istoriją.