Premjera: "Pradžioje buvo Kafka"

1918-ųjų metų lapkričio viduryje, po iširusių sužadėtuvių ir jau trečio nesėkmingo bandymo sukurti šeimą, F. Kafka sprunka iš Prahos ir parašo beveik aštuoniasdešimties lapų laišką tėvui Hermanui Kafkai. Tai - bandymas atsakyti į klausimą: "Kodėl aš sakau, kad Tavęs bijau?" Ieškodamas savo ir tėvo susvetimėjimo priežasčių F. Kafka išgyvena emocinę metamorfozę: bando pateisinti ir jį, ir save, grįsdamas asmenybių bei charakterių skirtumais. Išsakydamas nuoskaudas ir išvardydamas skriaudas, sūnus kaltina tėvą dėl visų savo gyvenimo nelaimių bei kompleksų.

Šokio spektaklio "Pradžioje buvo Kafka" kūrėjai realiu laiku keliauja "Laiško tėvui" eilutėmis. Analizuodami, diskutuodami ir plėtodami susvetimėjimo, empatijos, baimės, kompleksų, meilės stokos, švelnumo poreikio, idealų svarbos temas, atrandamas personažo konfliktas tarp noro būti savarankiškam ir baimės bei žinojimo, kad niekada nepavyks būti tokiam kaip tėvas. Tarp besąlygiškos meilės, garbinimo ir niekinimo, neapykantos. Tarp noro kalbėtis ir suvokimo, jog žodžiai bus nesuprasti. Tarp pareigos ir kūrybos, tarp visuomenės normų ir asmeninės laimės. Tarp laisvės siekio ir užsisklendimo savyje...

Pastarąjį konfliktą padeda atskleisti unikali scenografija, kurios centru taps besikeičiantis kubas - "Mano kalėjimo vienutė - mano tvirtovė" (F. Kafka).

"Dažnai geriau likti su pančiais nei būti laisvam", - sakė F. Kafka. Spektaklio kūrėjai, skambant "Pink Floyd" kūriniams, kviečia kartu ieškoti atsakymų į klausimus: kokie pančiai riboja mus? Kokios laisvės bijom?

Choreografija ir idėja - Taurūno Baužo

Režisierė - Kristina Jasiukonytė

Dailininkė - Ugnė Tamuliūnaitė.