Palangos gintaro muziejus savaitgalį minės jubiliejų

Lietuvos dailės muziejus padalinys – Palangos gintaro muziejus – jubiliejinius metus pasitinka atnaujinta gintaro ekspozicija, atkurtais istoriniais rūmų interjerais ir įrengtomis naujojo įėjimo į muziejų erdvėmis.

Visapusišką istorinio pastato renovaciją šiuo metu vykdantis muziejus 50 metų sukakčiai surengė ir įspūdingą paroda, kurioje apibendrinama kryptinga muziejaus penkių dešimtmečių veikla, atskleidžiama unikalaus muziejaus sėkmės istorija.

Palangos gintaro muziejus buvo įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. grafų Tiškevičių rūmuose, pastatytuose 1897 m. gražiausioje Palangos vietoje – parke, netoli legendinio Birutės kalno ir Baltijos jūros.

Muziejaus įkūrimą inicijavo ir kaupti eksponatus pradėjo buvęs Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas, o pirmąją ekspoziciją sukūrė ir iki šiol ekspozicinius bei tiriamuosius darbus tęsia ilgametis muziejaus vadovas Romualdas Budrys. Pasak direktoriaus, „1963 m. rūmų pirmojo aukšto dviejose salėse atidarius pirmąją ekspoziciją, sulaukta didžiulio visuomenės susidomėjimo – per pirmąjį mėnesį ekspoziciją aplankė per 25 tūkstančius žiūrovų! Todėl stengtasi kaupti muziejaus rinkinį, plėtoti ekspoziciją ir kuo plačiau skleisti žinią apie lietuvių gintaro kultūrą“.

Per pusę amžiaus Palangos gintaro muziejus tapo vienas iš labiausiai lankomų muziejų Lietuvoje – jį aplankė per 8,8 mln. Lietuvos gyventojų ir užsienio svečių.

Muziejaus rinkiniuose sukaupta per 30 tūkst. eksponatų, tarp jų – apie 15 tūkst. inkliuzų kolekcija, kuri yra viena didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pasaulyje. Lietuvos istorijai yra ypač reikšmingas archeologinio gintaro rinkinys, kurio seniausieji, akmens amžiaus, radiniai byloja apie mūsų sentėvių kultūrą ir tamprias sąsajas su gintaru.

Lietuvos dailės muziejus jau 50 metų ne tik renka, saugo, eksponuoja, bet ir atlieka mokslinius gintaro tyrimus. Nuo 1964 m. vykdytos žvalgomosios ekspedicijos po Kretingos, Šilutės bei Šilalės rajonuose išartus ir pažeistus senųjų kapinynų plotus, rengtos mokslinės konferencijos, o muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre sukurta gintaro konservavimo ir restauravimo bazė.

Nuo 1971 m. Gintaro muziejuje rengiamos Lietuvos menininkų gintaro dirbinių parodos, kurių vertingiausiais darbais papildomi muziejaus fondai.

Nuo pirmojo veiklos dešimtmečio Palangos gintaro muziejaus kolekcija rodoma užsienio šalyse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kt. Viena reikšmingiausių lietuvių gintaro pristatymo tarptautinių arenų yra pasaulinės parodos. 2012 m. Pietų Korėjoje surengtoje pasaulinėje parodoje Lietuvos paviljonas įvertintas sidabro medaliu už kūrybišką parodos temos įgyvendinimą – eksponuota Palangos gintaro muziejaus inkliuzų ir gintaro dirbinių kolekcija.

Dar viena reikšminga istoriniuose rūmuose įsikūrusio muziejaus veiklos sritis – Palangos kultūros istorijos atodangos. Čia buvo pirmą kartą pristatyta didžiausia Lietuvoje Henriko Grinevičiaus sukaupta senosios Palangos fotografijų ir atvirukų kolekcija. Surinkta ir atskleista grafų Tiškevičių gyvenimo Palangoje istorija. Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve Berlyne aptiktas ir visuomenei parodytas vokiečių architekto Franco Heinricho Švechteno rūmų statybos projektas, pagal kurį pavyko rekonstruoti rūmų architektūrinę viziją ir jos realizavimo raidą. Išsamia paroda užpernai buvo pažymėtas Palangos parko kūrėjo, pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduaro Fransua Andrė mirties šimtmetis, o pernai lietuvių literatūros klasiko Jono Mačiulio-Maironio 150 gimimo metinėms skirtoje parodoje ir kultūros vakare apmąstytas poeto santykis su jo pamėgtąja senąja Palanga ir Baltijos jūra.

Jubiliejaus metus Palangos gintaro muziejus užbaigs 2014 m. pavasarį, galutinai įgyvendinęs projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“, kuriuo Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės lėšomis bus ne tik pilnai atnaujinta pastato infrastruktūra, bet ir sukurtas modernus lankytojų aptarnavimo terminalas, atidarytas Baltijos jūros šalių kultūrinių susitikimų centras.

Po renovacijos antrąjį penkiasdešimtmetį muziejus pradės kaip moderni daugiafunkcinė kultūros ir meno institucija.