Pagėgiuose - sertifikuotas žąsų alasas

Šiandien nuo 10 adynos Pagėgiuose vyksta jomarkas. Ten alasą kelią ir kupčystę meilija vest laukininkai, pievininkai, žvejininkai, žemininkai bei karabelnikai. Tavoras brišas pažymėtas tautinio paveldo sertifikatu, teisingai atmėrkavotas: tai žąsys, pylės, kūrės, krolikai, žiuvys, krofkės, krendeliai ir kitas tavoras. Ant bynės neprosnai dūdas tampo muzikantai, vysta vožinai ir kiti monai. Senobiškai apsirėdę lietuvininkai šmekioja tiją, kafiją, švarczupę. Šmugelnikai gali nešvankaus gėrimo siūlyt, bet žandarai špėgavoja kožną anų žingsnį.

Taip senuoju šišioniškių tekstu Pagėgių kultūros centras kviečia šiandien apsilankyti Žąsų turguje.

Tik du

Galimas daiktas, daugelis skaitytojų suprato tik tą įžangoje pateikto skelbimo dalį, kur kalbama apie "tautinio paveldo sertifikatą". Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog Kalėdinio žąsų turgaus rengėjai, pernai pateikę visą būtiną medžiagą, šių metų pradžioje išties gavo Tautinio paveldo produkto sertifikatą.

Pasak R. Voverytės-Šimkienės, Lietuvoje yra sertifikuoti tik du tokio pobūdžio renginiai: tai Šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje ir Žąsų turgus Pagėgiuose. (Paklausta, ar Vilniaus Kaziuko mugė tautinio paveldo sertifikato neturi, pokalbininkė nustebo, nes, jos žodžiais, tokia mugė labiau primena Gariūnų turgų.)

[CITATA]

Kam, kada ir kaip gimė mintis atgaivinti istorinį krašto reiškinį - Kalėdinį žąsų turgų, paklausėme Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinskienės.

Tegu sprendžia istorija

Gerbiama Svetlana, pirmiausiai noriu paklausti, kas parašė tokį smagų Žąsų turgaus pristatymo tekstą?

Mes visi - Kultūros centro darbuotojai, rankiojome jį po žodelį ir dėliojome. Konsultavomės su Šilutės Hugo Šojaus ir Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejais. Galutinį žodį tarė mūsų darbuotoja Aksavera Mikšienė.

O kur tokių žodžių pririnkote?

Rinkome iš senosios literatūros, pvz., Ernsto Vicherto "Šaktarpio", rėmėmės senais skelbimais, bandėme išlaikyti jų stilių. Taip pat esame kalbinę ir užrašę savo krašto senųjų gyventojų kalbą.

Kiek jų dar turite, gyvų?

Vienos rankos pirštų užtektų suskaičiuoti.

Mažai kas beatpažįsta šišioniškių kalbą. Ką reiškia karabelnikas?

Smulkus prekiautojas.

O brišas, neprosnai, krofkės?

Kokybiškas, dykai, spurgos.

Švarczupė - juoda sriuba, iš ko ji verdama?

Iš sukrešėjusio žąsų kraujo. Kraujinė sriuba.

1931 m. duomenimis, Lietuva kasmet vokiečiams parduodavo 600 tūkst. gyvų žąsų. Pagėgių kultūros centro nuotr.

Ką pasakytumėt lietuvių kalbos gryninimo entuziastams? Tekstas pilnas vokiškų svetimybių.

Kraštas šimtmečius priklausė vokiečiams, nenuostabu, jog tai paveikė kalbą.

Skeptikas pasakytų: kalba vokiška, krašto būta vokiško, ir tas paveldas, išeitų, nelabai tautinis, ne visai mūsų.

Žinot, aš taip atsakysiu skeptikams: nesusireikšminkime; mūsų - ne mūsų, ne mums spręsti. Tegu sprendžia istorija. Šita žemė neturėjo pasirinkimo - išeiti kažkur, pabėgti; jos niekas neklausė. Kažkada čia gyveno vokiečiai - kartu su lietuviais gyveno, sukūrė tokią, mišrią, kultūrą; dabar gyvename mes ir turime tokį paveldą.

50/50

Pakalbėkime apie ūkinius, praktinius reikalus. Iš kur gaunat tikrų žąsų?

Užsiauginam, - juokiasi. - Tikrai ne vienas ir ne du Pagėgių ūkininkai šiandien augina žąsis.

Šitas renginys turi ne tik pažintinę prasmę, bet ir grynai praktinę funkciją?

Sakyčiau "50/50". Mes ne tik linksminamės, šokame, dainuojame, rodome teatralizuotus vaidinimus, bet ir iš tikro prekiaujame; norime užsidirbti iš savo, kaip ūkininkų, darbo. Turgus kasmet vis plečiasi, ir jau dabar pas mus atvyksta ūkininkai iš kitų apylinkių.

Kelintą jau kartą vyks tas žąsų alasas?

Septintą. Pirmasis turgus vyko privačiame ūkyje, po to persikėlė į Stoniškių parkelį, galiausiai į Pagėgių miestelio turgaus aikštę - kaip stimulas valdžiai greičiau ją restauruoti. Pačiuose Pagėgiuose, aikštėje, kur seniau, tarpukariu, ir būdavo turgūs, šiemet žąsys gagens jau trečiąjį kartą.

Senieji ūkininkų turgūs, šišioniškių pasakojimu, vykdavo daug kur: ir Panemunėje, ir Stoniškiuose, ir Pagėgiuose. Ir visur pagrindinė prekė būdavo žąsys.

Teko girdėti, net žąsų karas kažkada buvo...

Taip, buvo toks žąsų karas su Vokietija, 4-ajame dešimtmetyje. Dėl pasaulinės ekonominės krizės labai krito žemės ūkio produktų paklausa ir kainos. Kaip rašo istorikai, valdžia padidino muitus užsienio prekėms. Iki tol su Lietuva labiausiai prekiavo Vokietija, bet kai po 1933 metų abiejų šalių santykiai pablogėjo, Vokietija visiškai sustabdė žąsų importą iš Lietuvos, trukdė jas vežti tranzitu į kitas valstybes. Lietuva patyrė didžiulių nuostolių.

SENIEJI ūkininkų turgūs, šišioniškių pasakojimu, vykdavo ir Panemunėje, ir Stoniškiuose, ir Pagėgiuose. Ir visur pagrindinė prekė būdavo žąsys. Pagėgių kultūros centro nuotr.

O kur tada ūkininkai padėjo tas neišparduotas žąsis?

Iš tiesų nebuvo kur dėti šimtus tūkstančių žąsų... Valdžia jas liepė pirkti valdininkams, neetatiniams darbuotojams, pensininkams. Vyriausybė išleido nutarimą, kad visi privalo pirkti po vieną ar dvi žąsis ir gauti iš pardavėjo tai patvirtinančią kortelę.

1 žąsis ir 2 pylės

Kas pirmas sugalvojo dabar atgaivinti Žąsų turgų?

Mintis kilo mano pavaduotojai Danutei Bardauskienei.

Ko reikalavo Tautinio paveldo departamentas, kai pareiškėte pretenzijas į sertifikatą?

Pirmiausiai reikėjo pagrįsti dokumentais, kad Žasų turgaus istorija senesnė nei 75 metų. Vežėme garso įrašus, kur senieji Mažosios Lietuvos gyventojai pasakoja autentiškas istorijas. Iš tiesų tai buvo darbo su jo aprašu, teko paplušėti ir pataisyti. Reikia pridurti, jog Žemės ūkio ministerija buvo nusiteikusi draugiškai, - šypsosi.

Ar turite dokumentinių turgaus nuotraukų?

Bėda, kad beveik nieko neturime. Vieną radome Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Kreipėmės ir į Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, ir į Šilutės, ir į Pagėgių - Martyno Jankaus... Prašėme medžiagos, nuotraukų, taip pat ir Joninių, nes irgi rengiame dokumentus sertifikatui gauti. Gavome vos trejetą.

Kiekgi Pagėgių turguje kainuos viena žąsis, maždaug?

Kalbinome prekeivius - sako, kad apie 30 eurų, priklauso nuo svorio. Žinoma, kaina skaičiuojama 1 kg. Užtat bus galima žąsį ir dvi pyles išlošti loterijoje! Be to, mūsų rėmėjai padovanos maišą miltų tam žąsų augintojui, kuris bus nupenėjęs sunkiausią žąsį.