O kur tai buvo?

Žvelgdamas į jas, gali gėrėtis spalvomis, gali pasinerti į būties apmąstymus. Būtent pastarųjų skatinamas T. Karkalas savo darbuose užkoduoja egzistencinį būvį. Dažniausiai menininką inspiruoja paprasti kasdienybės pastebėjimai, kuriuos jis dažnai suporina su savo paveikslais. Keletas jų iš gausios T. Karkalo minčių lobyno skrynelės: "Ieškodamas bendraminčių, pažvelgiau į knygų spintą. "Anatomija dailininkams" pagarbiai glaudėsi prie Šventojo Rašto * Daug atidžiau nei Bibliją mes studijuojame mokesčių lapelius. Štai kodėl stveriamės už galvų: kaip išgyvensime, ką valgysime?* Net bažnyčiose sukame akis nuo kampe klūpančio ubagėlio. Tačiau jam atsistojus, nustembame - vargšelis tiesiog spinduliuoja dangišką ramybę. Telieka įminti šviesos kerų paslaptį. * Savaime suprantama, kad apakęs negali dalyvauti šaulių varžybose. Tai kodėl niekas nesistebi, kad žmonių bendrystę šlovina atsiskyrėliai? * Istorija stulbina demagogija ir melo įtaigumu. Nenuostabu, kad iš galvos išgaruoja kodėl, Babelio bokštas taip ir nebuvo pastatytas. Klausimą "Kodėl?" senokai pakeitė "O kur tai buvo?" * Dailės kūrinių parduotuvė daugelį metų buvo mūsų gatvės pasididžiavimas. Dabar tose patalpose "Pigūs drabužiai"...* Meno istorija - požiūrio į save istorija. Kitaip sakant, pateisindami rinkos ekonomiką, gyvenime ieškome ne meilės, o patikimos durų spynos. Tuomet džiaugiamės jau ne šviesa, bet šarvuotų durų tvirtumu. Taip ir kinta mūsų požiūris į dvasingumą."

Ar rasime šių minčių kodinius raktus T. Karkalo drobėse?