"Naktigonėse" atgims legendinis duetas

O jam pritars specialiai į Lietuvą trumpam sugrįžusi duktė Julija, kurią daugelis turbūt prisimena kaip dainininkę ir vaikiškos televizijos laidos vedėją Saulės Zuikutį. Apie legendinio tėčio ir dukters dueto sugrįžimą ir festivalį trumpas interviu su aktoriumi.

Rytoj 20 val. vyksiantis koncertas vadinasi "...Tikėkimės, kad taip ir bus!" Kokia žinutė slypi šiame pavadinime?

Tai yra prancūzų poeto ir dainų kūrėjo Pjero Žano Beranžė to paties pavadinimo eilėraščio eilutė. "Mieli bičiuliai, aš truputį/Norėčiau pranašu pabūti/Nuskrist į ateities laikus.../Tikėkimės/Kad taip ir bus!" Visi eilėraščio stulpeliai baigiasi tais pačiais žodžiais. Renginiui pavadinti pasirinkau juos intuityviai. Žinot, dabar nėra geri laikai, tačiau tikėkimės, kad jie bus geresni (šypsosi. - Autor. past.).

Kokius kūrinius renginio metu žadate atlikti?

Tuos, kuriuos kažkada atlikome kartu su dukra, kuriuos dainuojame dabar. Taip pat atliksime dainas, kurias Julija sukūrė visai neseniai. Žinoma, atliksime ir seniau labai populiarią mudviejų dainą "Saulės linkėjimai".

Julija dainuos lietuvių, prancūzų, portugalų, ispanų, italų ir anglų kalbomis. Mums akompanuos džiazo pianistas profesorius Saulius Šiaučiulis.

Kuo apskritai ypatingas šis jau devintus metus vykstantis festivalis?

Tai - iš tiesų ypatinga šventė. Nors žodis "naktigonė" anksčiau reikšdavo gyvulių ganymą naktį, tačiau mes suteikėme jam šiek tiek kitokią prasmę. Kai aplink skendi tamsa, norisi kalbėti apie svarbius dalykus. O būtent poezijoje ir slypi tie svarbūs dalykai: gyvenimo patirtys, pojūčiai. Skambanti muzika tą stebuklingą emociją dar labiau sustiprina.

Kitąmet "Naktigonės" švęs dešimtmetį. Kokią matote festivalio ateities perspektyvą?

Jei gausime finansavimą, tuomet galėsime kalbėti apie jubiliejinius festivalio metus. Tačiau sulig šventės dešimtmečiu žadu užbaigti "Naktigones". Lai jaunesni tęsia darbus. Tai - jiems į naudą, kadangi jaunuoliai šiandien žymiai rečiau garsiai skaito poeziją.

Man apmaudu, kad jie šiandien taip "sukišę" nosis į savo išmaniuosius telefonus ir nieko nemato, kas vyksta aplinkui. Nenorėčiau šiais laikais būti jaunas.

Kuo svarbi žmogui yra poezija?

Poezijoje net paauglystėje atrasdavau daug atsakymų į tokius klausimus: kaip reikia gyventi, vardan ko reikia gyventi? Gerą, kokybišką poeziją būtų galima vadinti filosofiniais tekstais.