I. C. Baumgartl parodą parengė kartu su tekstilininke iš Berlyno Rita Zepf - ši perrašė eiles siuvimo mašina. Eilės, išaustos medžiagos skiautėse, primena kaklaskares, kuriomis moterys mojuoja išplaukiantiems laivams; kaklaskares, plazdenančias vėjyje tarsi įspėjamosios vėliavos.
Anot poetės, bevaikštant gintaro pakrante, jai kilo mintis, kad jos prisiminimai ir jausmai - tarsi gintaro inkliuzai. O eilėraštis - gintaras, kuris vizualizuoja jos kelionę. Tai inspiravo parodos pavadinimą.
Viešnia buvo mėnesiui atvykusi į KKKC rezidenciją pagal jo vykdomą mainų su menininkų namais "Lukas" Ahrenshope (Vokietija) programą.
"Klaipėdos miestą ir apylinkes pažinau nesistemiškai, žemėlapio, kelionių gido ir fotoaparato dėka, - sakė menininkė. - Tad naujuosius tekstus apibūdinčiau kaip vis dar laisvus, besikeičiančius įspūdžių nėrinius. Juose aprašomi ryšiai tarp erdvės, iš kurios atvykau, ir erdvės, keliaujant atrastos čia."
"Pirmasis tekstas, gimęs Klaipėdoje, grąžina į kelionę keltu, atvykimą į uostą. Radijo transliuotos Vokietijos jūrų meteorologijos tarnybos naujienos priminė namus, bet aš jau buvau pakeliui, tarsi plyšyje tarp buvusio ir esamo, - apie eilėraščių inspiracijas pasakojo I. C. Baumgartl. - Bastydamasi po miestą, atsidūriau Skulptūrų parke. Jame susižavėjau vienoje Regimanto Midvikio skulptūroje iškaltu senos lietuvių liaudies dainos tekstu, jo skambesiu. Perskaičiusi dainos vertimą anglų kalba, vėliau ją išverčiau į vokiečių kalbą. Kitas eilėraštis - pastanga aprašyti mylimojo ilgesį, likus gimtajame uoste."
Paroda veiks iki rugpjūčio 11 d.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą