Klaipėdos teatro scenoje koncertuosianti Jurga Šeduikytė: „Esu atvira ir publikai, ir sau“

Pastaruoju metu jau mažai kam kyla abejonių, jog Lietuvoje pagaliau subrendo šiuolaikinės muzikos kūrėjų ir atlikėjų karta, kuri tiek savo muzikos įrašais, tiek rengiamais pasirodymais puikiausiai gali konkuruoti su pasaulinio lygio žvaigždėmis.

Jurgą Šeduikytę pelnytai galima laikyti viena iš šio kokybinio proveržio Lietuvos muzikos scenoje pradininkių ir iniciatorių, kai ji daugiau nei prieš dešimtmetį į gyvenimą paleido pirmąjį solinį albumą „Aukso pieva“, savo skambesiu stipriai išsiskyrusį iš tuometinio šalies muzikinio fono.

Visą muzikinę karjerą išliekanti savita, ieškanti ir aktyviai kurianti, praėjusiais metais Jurga pristatė ketvirtąjį studijinį albumą „Giliai vandeny“, o šiuo metu užkulisiuose jau kalbama apie naujus jos kūrinius. Pasak atlikėjos, albumo pavidalu jie bus pristatyti tik ateinantį pavasarį, tačiau užuominų jau dabar galima išgirsti koncertuose, kurie tam tikra prasme yra ir naujojo albumo kūrimo dalis.

Praėjusią savaitę gyvai atliekamą jautrią, nuoširdžią ir kartu intriguojančią Jurgos kūrybą puikiai priėmė Vilniaus publika, o šį šeštadienį tokį malonumą turės uostamiesčio melomanai.

Prieš atvykdama į Klaipėda Jurga pasidalijo mintimis tiek apie būsimą koncertą, tiek apie tai, ką veiks po jo...

Koks bus Jūsų koncertas Klaipėdos dramos teatro scenoje? 

Koncertas, galima sakyti, bus iš dviejų dalių: vienas dainas groju ir dainuoju akustiškai, prie kitų prisijungia mano muzikiniai draugai ir bendraminčiai bosistas Dovydas Buidovas, būsimo albumo prodiuseris Artiomas Penkevičius bei Garso režisierius Mantas Tamulionis.

Ruošdamiesi naujam albumui, įrašinėdami dainas, kartu ieškome ir gyvo, koncertinio jo skambesio. Procesas tikrai labai įdomus, o ir publikai tai pažeria daug siurprizų. 

Akustinėje programoje daug dėmesio skiriu atvirumui: sau, publikai, savo kūrybai. Dėl to kai kurias visiems gerai pažįstamas dainas interpretuoju naujai arba sugražinu joms pradinį skambesį. Dėl to kai kurios dainos tampa dar jaukesnės, o kai kurios, papildytos naują albumą pranašaujančiais garso sprendimais, atveria naujas plačias erdves.

Esate kilusi iš Klaipėdos. Ar jaučiate kokių ypatingų sentimentų šiam miestui?

Esu vienas iš nedaugelio žmonių, sugebančių Klaipėdoje pasiklysti. Todėl orientuojuosi pagal kelis esminius mano gyvenime taškus - Senąją Perkėlą, Anikės (Teatro) aikštę, Kultūros fabriką, kuriame visada aplankome „Jauno teatro dienas“. Visa kita - įspūdis, kurį sukuria sutikti žmonės. Klaipėdiečiai yra išdidūs ir stiprūs vidumi kaip vikingai. O dar tas į horizontą nukreiptas žvilgsnis ir ne reto žvejybinė patirtis... Žodžiu, - savi.

Ką veiksite po koncerto Klaipėdoje, ką paprastai darote po pasirodymų? 

Po koncerto būtinai skaniai pavalgysim. Nori nenori, bent scena pasiima savo dalį ir tenka atgauti jėgas. Geriausias būdas man atsipalaiduoti po koncertų  - kokybiškas maistas ir pokalbis su muzikos bendražygiais.

Praėjo ne tiek daug laiko po to, kai pristatėte puikų albumą „Giliai vandeny“, bet jau kalbama apie naują Jūsų studijinį darbą. Kokioje stadijoje dabar kūrybinis procesas ir koks bus tas naujasis albumas?

Naują albumą planuojame pristatyti pavasarį. Šį kartą nespaudžiau savęs į laiko rėmus. Kūriau, perkūriau, atsisakiau, ieškojau iš naujo... Su prodiuseriu Artiomu Penkevičiumi ieškome naujo skambesio - modernaus, bet ir negožiančio man labai svarbių tekstų.

Žinau, kad visiems atlikėjams būsimas jų albumas atrodo pats įdomiausias, bet jaučiu, kad naujoje muzikoje yra kažkokia jėga ir laisvė. O tokiais dalykais labiausiai norisi dalintis.

Man visada svarbu, kad muzika sustiprintų, stengiuosi šią žinutę įdėti į daugelį naujo albumo dainų.

Ar šiuo metu muzika atima visą Jūsų laiką, ar jo lieka ir kitoms veikloms?

Kuriantis ir keliantis sau kokybės reikalavimus žmogus turi orientuotis tik pagal savo asmeninį, dar vadinamą vertikalųjį, laiką. Aplink tvyrantis chaosas ir žūtbūtinis rezultato siekimas gali būti nebent inspiracija, bet jokiu būdu ne lemiantis veiksnys. Nenoriu nė vienos dainos, kuri albume atsirastų "iš bėdos", todėl skiriu jam didžiąją savo laiko dalį ir kitus planus derinu prie kūrybos.  Kol kas rezultatas tikrai tenkina tiek mano, tiek visos gausios prie jo dirbančios komandos lūkesčius.

O kitose veiklose ilsiuosi nuo kūrybos ir kartu jautriai gaudau naujus įkvėpimus. Nuostabiausia, kad įkvėpimas mane aplanko netikėtai, pavyzdžiui, plaunant indus, atsibudus ankstyvą rytą ir užrašant sapne girdėtą muzikinę temą, važiuojant į susitikimą...

Esu pasiruošusi visada gaudyti naujas mintis, išvadas, ore tvyrančius klausimus, nes tai apvalo, tarsi įrodo, kad esi čia ir dabar, vienas, ieškantis, bet kartu savo gyvybe ir kryptinga veikla svarbus supančiam Pasauliui.