Klaipėdos muzikiniame teatre atgimusi "Velnio nuotaka" - vėl scenoje

Spektaklio režisierius Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Dainius Pavilionis, solistai Judita Butkytė, Jeronimas Milius, Deividas Norvilas ir kiti pabrėžia: ši „Velnio nuotaka“ – ypatinga. Tai bus pirmasis miuziklo pastatymas profesionalaus teatro scenoje. Todėl jame publika išgirs ne tik puikią šio žanro muziką, bet ir pamatys daug naujų dramaturginių „Velnio nuotakos“ pusių.

Ragina ieškoti paslėptų prasmių

1972 metais Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais sukurto pirmojo lietuviško miuziklo ekranizacija sulaukė begalinio žiūrovų dėmesio ir populiarumo. 2003-aisiais „Velnio nuotaka“ prisikėlė Vilniaus Vingio parke, vėliau – Panevėžio oro uoste, didžiųjų miestų pramogų arenose. Tačiau į profesionalaus teatro sceną ji įžengė pirmąkart.

„Kai pirmąkart susidūriau su „Velnio nuotaka“, didžiausia mano svajonė buvo ją parodyti teatre. Bet, tiesą sakant, ilgą laiką neįsivaizdavau, kaip tą padaryti – teatro scenai ši medžiaga sunkiai pritaikoma. Atrodo, jog dabar mano svajonė išsipildys“, – džiaugsmo prieš premjerą neslėpė miuziklo režisierius ir inscenizacijos autorius Kęstutis S. Jakštas.

Anot jo, „Velnio nuotakos“ pastatymo uostamiesčio muzikiniame teatre nereikėtų tapatinti su kino filmu, juo labiau – su komercinėmis „Velnio nuotakos“ versijomis. „Tai bus kardinaliai kitoks meninis produktas“, - akcentavo režisierius.

K. S. Jakštas teigė spektaklyje sąmoningai atsisakęs tiesmukiškų simbolių. Jame daug metaforų, todėl publika turi galimybę susimąstyti ne tik apie žmogaus likimo vingius, bet ir apie mūsų tautos mentalitetą. „Žiūrovui ši miuziklo interpretacija siekia parodyti lietuvių liaudies kodą. Tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti. Ir jeigu žiūrovas spektaklyje atpažins save ar savo artimą – tikslas bus pasiektas“.

Subūrė didelę komandą

„Tiek finansiniu, tiek ir teatro bei kviestinių atlikėjų skaičiaus ir užimtumo požiūriu, „Velnio nuotaka“ – didžiausia ir svarbiausia 2012-ųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera, – pabrėžė teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. – Lietuvių autorių kūrybai mūsų teatro repertuare visuomet buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl džiaugiamės galėdami žiūrovus pakviesti į nacionalinį bene geriausią lietuvišką miuziklą“.

Apie spektaklio išskirtinumą byloja ir jo scenografija. Pažangi technika, kurią, anot miuziklo statytojų, sau leisti gali anaiptol ne visi teatrai – hidraulinės sistemos – padeda scenoje kurti skirtingas erdves.

„Jų pagalba mes nukeliaujam į dangų, atsiduriame žemėje ir pasineriame į požemį“, – pasakojo režisierius.

„Velnio nuotakos“ scenografijos autorė dailininkė Kotryna Daujotaitė Klaipėdos muzikinio teatro scenoje norėjo sukurti „švarią, išgrynintą erdvę su lietuvišku prieskoniu – tinklas, pelkė, šulinio rentinys, girnos, medis, linas... Ir visa tai supanti balta plevenanti visuma...“

Kaip niekad didelę kūrybinę grupę subūrusiame spektalyje žiūrovai išvys ne tik daugumą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų, bet ir Girdvainio vaidmenį atliekantį Jeronimą Milių, Pinčiuko rolėje – Deividą Norvilą.

„Teatras neša prasmę, didelius ir gilius dalykus, todėl man jis yra visa galva aukščiau ir visada tikriau nei trumpalaikiai komerciniai projektai, – įsitikinęs Jeronimas Milius. – Kurdamas Girdvainio personažą teatre kai kurių dalykų savyje turėjau intensyviai ir nelengvai ieškoti. Priemiesčio berno tiesmukiškumas ir kartu nuoširdumas man, tikram miesčioniui, kurį laiką buvo tolimas. Kaip ir ta didelė emocijų amplitudė, kurią teko išgyventi – nuo džiaugsmingo paprastumo iki išprotėjimo“.

Atsižvelgiant į didelį publikos susidomėjimą, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre miuziklas „Velnio nuotaka“ bus rodomas ir pavasario sezone: vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais.