Klaipėdos "Divizija": po keturių dešimtmečių - teatre

Vos prieš metus pastatęs žiūrovų ir kritikų pripažinimo sulaukusį šokio spektaklį "Altorių šešėly", jis drauge su režisieriumi Ramūnu Kaubriu bei dailininke Iveta Ciparyte ėmėsi naujo ne mažiau rizikingo darbo.

SIELOS. "Divizija" - tai nuodėmių miestas. Tai spektaklis apie žmones tatuiruotomis sielomis", - sakė spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys.

Anot A. Liškausko, būtent "Altorių šešėly" sėkmė inspiravo mintį kurti spektaklį prostitucijos tema. Pirmasis taip pat buvo rizikingas pastatymas, tačiau turėjo ir tam tikrų garantijų. Jų choreografas ieškojo ir dabar. "Jei jau lindome kunigui po sijonu, tai ir šįkart tema turi būti ne mažiau pikantiška", - įsitikinęs A. Liškauskas.

Šokio spektaklis "Divizija" paremtas Arūno Daugėlos to paties pavadinimo romano motyvais. 2003 m. pasirodžiusi žurnalisto, ryšių su visuomene specialisto A. Daugėlos "Divizija" daugelį sukrėtė savo dokumentiniu stiliumi ne mažiau, kaip kadaise Ričardo Gavelio "Vilniaus pokeris".

Spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys prisipažino, jog A. Daugėlos medžiaga prisodrinta XX a. 7-8 deš. realijų. Paprašytas įvardyti spektaklio temą, menininkas nedvejojo: "Divizija" - tai nuodėmių miestas. Tai spektaklis apie žmones tatuiruotomis sielomis. Apie tuos, kurie visais laikais troško laisvės - kūrybinės, politinės, seksualinės, nebijodami skurdo, cenzūros, persekiojimų, tremties."

Pasak R. Kaubrio, spektaklyje aktuali ir žmogaus vertės tematika. "Kai sistemoje kūnas virsta daiktu, belieka klausti: kiek kainuoja žmogus? Kokia jo vertė? Kas ją nustato?" - retoriškai klausė režisierius.

PATIRTIS. "Tuomet, kai klestėjo Klaipėdos "16-oji divizija", dirbau laivo gydytoju. Matydavau atvykstančius užsienio laivus, "divizijos" merginų ieškančius jūreivius", - sakė Jonas Sąlyga.

Naujas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas pažymėtas ženklu N-14. Spektaklyje atvirų sekso scenų išvengta, tačiau erotikos daug.

"Divizijoje" A. Liškaukas pats atlieka ir vieno pagrindinių herojų - Vaido vaidmenį. Drauge su juo pasirodo ir kiti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupės šokėjai: Mantas Černeckas, Aušra Krasauskaitė, Ana Buchovskaja-Zamulskienė, Inga Briazkalovaitė, Taurūnas Baužas, Simonas Laukaitis, Mantvydas Žilinskas, Svajūnas Arlauskas, Ričardas Jankevičius, Valdemaras Marcinkus ir kt.

Pogrindžio pasaulio kasdienybė

Justina KIURŠINTAITĖ, šokio kritikė

"Pogrindžio peripetijomis ir kriminalinėmis paslaptimis persisunkusį A. Daugėlos romaną "Divizija" Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybinė komanda su Aurelijumi Liškausku priešakyje pasirinko perteikti įvairialype šokio kalba, papildyta įspūdingu muzikiniu fonu bei minimalistine scenografija. Spektaklio kūrėjai nesistengė detaliai atvaizduoti romano įvykių bei paties sovietmečio realijų. Kurdami tragiškumu ir erotika pasižyminčią atmosferą, spektaklio statytojai perteikė pakankamai universalų kiekvieno didmiesčio pogrindžio vaizdinį.
Kalbant apie choreografiją, spektaklyje buvo galima išvysti įvairių šokio stilių. Be klasikinio, šiuolaikinio ar net ukrainiečių tautinių šokių elementų, choreografas Aurelijus Liškauskas panaudojo aikido judesius kurdamas pasipriešinimo ir kovos aurą.
Kai kurių judesių pasikartojimais skirtinguose epizoduose buvo vystomos personažų vidinės dramos. Jomis A. Liškauskas perteikė vis labiau nykstantį žmogiškumą bei žlugdantį sovietinės visuomenės poveikį individui. Ypač tragiška Ginto choreografinė kompozicija, kurios pasikartojimai skirtingose scenose atspindėjo virsmą iš naivaus, idealistiško, Lietuvos istorija besidominčio jaunuolio į gydytojo išprievartautą bei sveiką protą psichiatrinėje ligoninėje prarandantį kūną. Kartu su ryškia šokėjo charizma Ginto personažas tapo vienu įsimintiniausių, puikiai atskleidusiu jo metamorfozės tragizmą.
Norisi paminėti choreografo Aurelijaus Liškausko puikiai parinktą muziką, kuri suteikė tolygumo siužetinei linijai ir tapo varomąja kūrinio jėga. Naudojami modifikuoti ukrainiečių tautinių šokių ir klubuose skambančios muzikos ritmai suteikė scenoms papildomo konteksto ir pripildė salę nenutrūkstamos energijos srauto.
Ir visgi "Divizijos" kūrėjų sprendimas šokio kalba atverti pogrindžio pasaulio kasdienybę bei joje egzistuojančius prievartavimus, nužudymus ir orgijas - drąsus. Panašu, jog Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir toliau sieks provokuoti žiūrovus."

"Penkiasdešimt pikantiškumo atspalvių"

Gitana GUGEVIČIŪTĖ, teatrologė

"Žiūrovą intriguoti nevienaprasmiškomis temomis, chrestomatinių literatūros kūrinių scenininėmis vizualizacijomis, kviestinių populiariosios scenos žvaigždžių veidais Klaipėdos valstybinio muzikinio teatre tapo įprasta. Tokios strategijos sėkmę liudija ir prieš metus pastatytas, kritikos ir žiūrovų dėmesio sulaukęs šokio spektaklis "Altorių šešėly", kaip aiškina choreografas Aurelijus Liškauskas, inspiravęs šiųmečio premjerinio šokio spektaklio "Divizija" pastatymą.
Sutinku, intriguojanti, nenuvalkiota tema tiesiog prašyte prašosi būti rimtai, atsakingai plėtojama, vertinama, analizuojama ir interpretuojama. Tačiau spektaklio pagrindu pasirinktas "geltonajai" literatūrai priskirtinas Arūno Daugėlos debiutinis romanas "Divizija" (parašytas 1985 m., išleistas 2003 m.) tikrai neatrodo vertinga ir pakankamai "skalsi" medžiaga spektakliui - vadinamasis romanas schematiškas, nuspėjamas, vienaplanis, be stiliaus ir dvasios; veikėjai nykūs ir paviršutiniški, beveidžiai.
Čia dera išreikšti prielankumą spektaklio kūrėjams, sugebėjusiems į daugmaž argumentuotą spektaklio mozaiką sudėlioti atskirus tarybinio pasaulio segmentus taip, kad šis beasmenis trileris (apie prostituciją, nelegalų verslą, KGB ir milicijos struktūrų veiklą, tarybinės santvarkos pančius, tautinės savimonės konvulsijas ir kt.) pakiltų į aukšesnį lygmenį, nuteikiantį apmąstyti ir tam tikras etines (kaltės, atgailos) kategorijas. Taigi finalinė atgailos scena yra šešėlis to spektaklio, kuris galbūt galėtų būti... Kaip istorija, masinti penkiasdešimčia pikantiškumo atspalvių.

"Tematika man artima"

Jonas SĄLYGA, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas

"Pirmiausia spektaklis autentiškas ir labai originalus. Naujas visomis prasmėmis. Stebiu Aurelijaus Liškausko kūrybą, bet tai, ką jis šiuokart padarė, man pačiam buvo netikėta. Nors nesu skaitęs A. Daugėlos romano, vaizduojamas laikmetis ir tematika man artima. Tuomet, kai klestėjo Klaipėdos "16-oji divizija", dirbau laivo gydytoju. Matydavau atvykstančius užsienio laivus, "divizijos" merginų ieškančius jūreivius. Įdomu tai, jog šokio spektaklis "Divizija" turi dar ir politinį atspalvį: sovietų specialiosios tarnybos, KGB, kova už nepriklausomybę. Viskas talentingai sudėta į dviejų dalių spektaklį, kuriame nuo pradžios iki galo jautėsi profesionalumas. Nors tokioje temoje nesunku nuslysti į banalumą."

"Dinamika padarė labai didelį įspūdį"

Alina VELYKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

"Spektaklis labai drąsus, ryškus, dinamiškas, keliantis emocijas. Galų gale išdrįsome pažiūrėti nuodėmingo žmogaus sielai į akis. Gana sudėtingo turinio elementai buvo labai ryškūs, scenos jaudinančios. Perėjimai iš vienos scenos į kitą plastiški, žiūrovams nepalikę nė kruopelės atokvėpio ar nuobodulio. Absoliutus įsitraukimas. Ir siužeto linija man pasirodė aiški. Na, o scena su pilotais ir stiuardesėmis - kažkas fantastiška. Minimalių dekoracijų fone dinamika padarė labai didelį įspūdį. Išeidama iš teatro išgirdau įvairių žiūrovų nuomonių. Visgi dauguma kalbėjo apie drąsą, jėgą."

Jovita NAVICKAITĖ