Klaipedoje galingas Gruzijos šokio ir dainos tornadas

Per pastaruosius keletą metų „Rustavi“ surengė daugiau negu 3000 koncertų ir su dideliu pasisekimu pasirodė daugiau negu 70 šalių; visur apie savo pasirodymus gavo kupinus pagyrimų atsiliepimus – netgi iš griežčiausių kritikų. „Rustavi“ pasirodymai vyko tokiose svarbiose pasaulio koncertų salėse, kaip Karališkoji Alberto koncertų salė, Karališkoji festivalių salė (Jungtinėje Karalystėje), „Olympia“, „Zenith“, „Mogador“ (Prancūzijoje), „Herodes Atticus“ Akropolyje, Senovinis Olimpijos olimpinis stadionas (Graikijoje), „Les Etoiles“ (Monake), „NAC Opera“, „North Bay“ meno centras (Kanadoje), „Carnegie Hall“, „Beacon Theatre“, Civic Opera House (JAV), „Aspendos“, „Konyaalti“ (Turkijoje), „Concertgebouw“ Amsterdame, „Frits Philips Eindhoven“ (Nyderlanduose), „Wiener Konzerthaus“ (Austrijoje), „Roppongi Hills Garden Arena“ (Japonijoje), ir net Afrikoje.

Gruzinų šokiai skirstomi į solinius, poromis ir grupinius. Tačiau net šokdami būriu šokėjai nepraranda individualumo ir judesių raiškumo. Moterims gruzinų balete tenka įdomus vaidmuo – jos ne tik gracingos, pilnos žavesio, bet ir palyginus ramios bei švelnios. Lengvutės it pūkai jos šokdamos, atrodo, sklendžia pakilusios nuo scenos. Vargu ar bereikia pasakoti apie Gruzijos moterų grožį. Ryškiomis lūpomis juodbruvos šokėjos ne tik tankiau alsuoti priverčia ant scenos esančius kolegas, bet ir žiūrovus salėje.

Unikalia ir itin sudėtinga technika pasižymi vyrai. Jie, kitaip nei šokėjai visame pasaulyje, šoka ant kojų pirštų be specialių pakietinimų baleto bateliuose. Judesius jie atlieka taip taip greitai ir tiksliai , kad kartais net sunku įžiūrėti, o jų šuolius galėtų pakartoti ne kiekvienas baleto primarijus. Pasirodymo metu į vientisą šou susilieja mušami būgnai, neįtikėtinai lankstūs, praktiškai vienodo aukščio, šokėjų kūnai ir tobulai suderinti judesiai. Lyg jie būtų vienas. Gruzinų vyrai neįtikėtinai greiti ir stiprūs, o jų kojos tarytum spyruoklės – vos nusileidę ant žemės šokėjai vėl skrieja ore.

Šokėjai ne tik užkuria tikrą spektaklį, bet yra ir jo veikėjai, ir scenografija. Ir nederėtų baimintis, jog ko nors nesuprasite. Svečiai iš Gruzijos prabils tarptautine – meilės jėgos, aistros ir kraują kaitinančio ritmo kalba.

Gruzijos Patriarcho choras „Basiani" įkurtas 2000 m. ir nuo to laiko nemažai pasiekė: ansamblis dainuoja Tbilisio Šv. Trejybės katedroje, nuolat dalyvauja koncertuose ir festivaliuose Gruzijoje, Izraelyje, Rusijoje, Kipre, Turkijoje, Graikijoje, Irane, Olandijoje, taip pat dainuoja per garsiausių Gruzijos liaudies šokių kolektyvų pasirodymus

Kas bent sykį girdėjo gruzinų dainas, žino jų niekieno nepakartojamą atlikimo manierą. Gruzijoje per tūkstančius metų susiformavo savita muzikinė kultūra. Sakralios stačiatikių daugiabalsės giesmės bei polifoninės liaudies dainos ko gero, įspūdingiausias šios tautos indėlis į pasaulio muzikos istoriją ir praktiką. Neatsitiktinai tradicinės gruzinų dainos fenomenas susilaukė išskirtinio muzikų ir mokslininkų dėmesio.

Penkiolikos galingų ir sodrių vyriškų balsų ansamblis užvaldo publiką nuo pat pirmojo garso. „Basiani“ dainuoja beveik visų Gruzijos regionų dainas. Jos autentiškos, nearanžuotos. Visų atliktų dainų amžius garbingas – nuo 400 iki 200 metų. Ypač senomis laikomos tos, kuriose skamba vadinamasis „joglis“ – gruziniškas-tirolietiškas priedainis.

„Basiani“ ansamblis kiekviename koncerte stengiasi atverti savo tautos dvasią, tolimo krašto gamtos atbalsius ir kasdienio žmogiškojo pasaulio jausmus, išsiliejančius daugiabalsėse dainose.