Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus, pristatomų kolekcijų savininkai A. Balyka ir A. Bosas.
XVI-XIX a. laikrodžiai buvo brangios retenybės, juos galėjo įsigyti tik turtingieji. Rūmams buvo kuriami vienetiniai, vėliau - ir kartotiniai laikrodžiai, pagaminti iš retų akmenų, marmuro, tauriųjų metalų, ypatingos medienos, porceliano, papuošti pagal laikotarpio stilių naudojant vėžlio kiautą, perlamutrą ir kitas brangias apdailos medžiagas. Istoriniai laikrodžiai atskleidžia bendras taikomosios dailės epochų raidos tendencijas.
Parodos mecenatų A. Balykos ir A. Boso laikrodžiai sudaro turtingą XIX a. rūmuose vyravusių apdailos stilių kolekciją.
A. Balykos kolekcija - tai įspūdingi vėlyvojo klasicizmo ir ampyro epochų XIX a. pr. simetriškų monumentalių formų laikrodžiai išpuošti antikiniu dekoru. Auksuotomis save ryjančių gyvačių - amžinybės ir begalybės simbolių, mitologinių deivių ir dievų skulptūromis bei juvelyriniais bareljefais papuošti laikrodžiai buvo neatskiriama to laiko rūmų interjerų dalis. Masyvūs įmantrių XIX a. vidurio neobaroko, romantizmo formų laikrodžių korpusai, pagaminti iš lietos bronzos, marmuro, fajanso, porceliano, ištapyti emaliu, inkrustuoti perlamutru, apipinti filigranu, yra tikri meno šedevrai.
Parodoje galima pamatyti ir du A. Balykos kolekcijos židinius. Būtent ant jų istoriniuose interjeruose buvo statomi laikrodžiai su žvakidėmis - kandeliabrais.
Parodoje eksponuojami 8 A. Boso kolekcijos laikrodžiai - tai neoklasicistinio stiliaus XIX a. vidurio mažosios juvelyrinės plastikos laikrodžiai "Homeras", "Horacijų priesaika", "Dionisas ir Erotas", "Aleksandras Makedonietis", "Pranciškus I". Jie užėmė garbingas vietas istoriniuose didikų rūmuose, galėjo būti dovanojami kunigaikščiams ir karaliams.
Rašyti komentarą