Klaipėdiečiams - nemokamas simfoninio orkestro koncertas

Pasak tradicinio renginio organizatorių, šiemet koncerte skambės rinktinė lietuvių kompozitorių muzika – Lietuvos profesionaliosios muzikos aukso fondas: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stasio Šimkaus, Balio Dvariono, Juozo Tallat-Kelpšos, Algimanto Bražinsko kūriniai. Vietų į nemokamą renginį skaičius ribotas, todėl organizatoriai kvietimais klaipėdiečius skatina pasirūpinti iš anksto. Jie jau dabar platinami Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasoje.

Romantinei muzikai būdingi improvizaciniai, emocingi, melodingi pasažai šventinio koncerto klausytojams perteiks puikiai pažįstamų lietuvių liaudies dainų intonacijas. Skambės tautos muzikos genijaus M. K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Bėkit bareliai“, skaidrios harmonijos ir spalvingų orkestruočių B. Dvariono kūriniai – pjesė styginių orkestrui bei ištrauka iš operos „Dalia“.

Koncertą papuoš lietuvių chorinės muzikos puoselėtojo ir kūrėjo St. Šimkaus Mažosios Lietuvos himnu tituluojamas kūrinys „Lietuviais esame mes gimę“, J. Tallat-Kelpšos „Mano sieloj šiandien šventė“. A. Bražinsko miuziklo „Pagramančio šnekučiai“ fragmentuose skleisis geriausios lietuvių tautinės charakteristikos: optimistiškas požiūris į gyvenimą, puikus humoro jausmas, laki vaizduotė, linksmumas, kūrybiškumas, kova už laisvę.

Ne viena dabar mums žinoma lietuvių liaudies daina siekia tolimiausią praeitį. Tokia yra „Bėkit, bareliai“ ir daugelis kitų koncerte skambėsiančių harmonizuotų lietuvių liaudies dainų. Amžininkų teigimu, pats M. K. Čiurlionis dainą „Bėkit, bareliai“ labai mėgo, ją manė esant lietuviškos tautiškos melodijos šedevru, pritaikė chorui, pagal ją sukūrė variacijas fortepijonui. Apie šią dainą jis rašė:

„Tokių melodijų yra daug. Gerai jas suprasti ir jausti tegali lietuvis, ir tai išgirdęs kur laukuose, kai dainininkas neprašytas, nelieptas, pats sau dainuoja. Kažkoks keistas skundas, raudojimas, ilgesys, širdies ašaros girdėti. Tokios tos senosios mūsų dainos.“

Mažosios Lietuvos ir didžiosios krašto dalies paribiu nusidriekęs Pagramančio kraštas – turtingas nuostabia gamta, Akmenos ir Jūros upių santaka, slėniais, piliakalniais. Neatsitiktinai šio krašto tarmės ir žmonių išskirtinumą bei optimistinį požiūrį į gyvenimą įamžino ir scenos kūrėjai. Pagal Petro Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“ kompozitorius Algimantas Bražinskas ir libreto autorius Antanas Drilinga sukūrė miuziklą „Pagramančio šnekučiai“.

1976 metais pastatytas Kauno muzikiniame teatre jis tapo vienu pirmųjų šio žanro pastatymu Lietuvoje ir vienu populiariausiu to laikmečio spektakliu. 1999 m. maestro Stasys Domarkas „Pagramančio šnekučius“ perkėlė ir į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sceną. Vos prieš metus naują gyvenimą šiam kūriniui „Žemės paukščių“ vardu suteikė ansamblis „Lietuva“.

Sausio 15 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamo šventinio koncerto programą atliks uostamiesčio Muzikinio teatro Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Dainius Pavilionis), teatro choras (vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), solistai Valerija Balsytė, Jadvyga Grikšienė, Dalia Kužmarskytė, Loreta Ramelienė, Šarūnas Juškevičius, Mindaugas Gylys, Kęstutis Nevulis, Virginijus Pupšys, Artūras Kozlovskis. Diriguos – Klaipėdos kultūros magistras maestro Stasys Domarkas. Koncerto vedėja ir režisierė – Eglė Miškinytė.