„Jūratė ir Kastytis“ lapkritį - visoje Lietuvoje

Legendinė roko opera „Jūratė ir Kastytis“ lapkritį vėl džiugins savo gerbėjus. Puikių dainininkų, aktorių  ir šokėjų trupė moderniai pasakojanti garsiausią Lietuvos pajūrio legendą  šiemet aplankys gerbėjus Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose ir Marijampolėje. Kompozitoriaus Roko Radzevičiaus prieš penkiolika metų sukurta roko opera „Jūratė ir Kastytis“  įtaigiai pratęsia visiems mums gerai žinomą istoriją.  Perkūnui sudaužius Jūratės rūmus nauja legenda prasideda...

Jūratę vaidinanti Aistė Smilgevičiūtė prisipažino, kad  šis vaidmuo ir pats kūrinys jai – labai artimi ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – sako ji.

Kastyčio vaidmenį sukūręs Vaidas Baumila neslepia – sudainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė.  Garsusis  „Meilės duetas“, jo nuomone, vienas gražiausių Lietuvos muzikos scenos kūrinių.

Evelina Sašenko roko operoje  įtaigiai sukūrė dramatišką dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį.  Iki tol žinoma kaip puiki, įtaigaus balso savininkė, dainininkė roko operoje atskleidė ir savo nuostabų aktorinį talentą.

Scenos vilkai Vladas Kovaliovas (Perkūnas) ir Povilas Meškėla (Neptūnas) įspūdingai atlieka kovos scenos arijas. Dviejų ypač galingų balsų duetas skamba taip įtaigiai, kad klausytojų kūnais bėgioja šiurpuliukai.

Itin svarbi spektaklio dalis  - Gyčio Ivanausko šokėjų trupė. Šokėjams tenka nelengva užduotis, persikūnyti į daugybę  personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių. 

„Jūratė ir Kastytis“  visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys. Marijaus Jacovskio sukurta roko operos scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Spektaklio režisierius Kostas Smoriginas tvirtina, kad  specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito.  Jo sumanymas: ir  vienas iš  naujų roko operoje skambančių kūrinių  - „Stintapūkis“,  archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti. 

K. Smorigino  roko operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys  - šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo prieš penkiolika metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.