Į pajūrį atvykę poilsiautojai liko nustebę

Šventę organizavusio Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė portalui lrytas.lt aiškino, kad toks virtualus Joninių šventimo būdas sugalvotas dar per karantiną, o jį atšaukus vis tiek nuspręsta laikytis pirminės virtualios šventės idėjos.

Joninių laužai sudeginti dar sekmadienį

Joninės (dar vadinamos Rasos, Kupolės) – viena populiariausių vasaros švenčių. Tai – trumpiausia metų naktis ir ilgiausia metų diena. Ši šventė švenčiama nuo senų laikų ir turi daugybę papročių – vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį.

Kaip skelbiama apie šventę informuojančiame plakate, šiemet Joninės dėl dalyvių skaičiaus apribojimo Šventojoje vyks kiek kitaip.

„Mažuose būreliuose kursime šventės atributus, mokysimės vieni iš kitų, dalinsimės žiniomis ir kartu sukursime puikią šventę. Svarbiausias akimirkas įamžinsime ir kviesime prisiliesti prie šventės dvasios nuotoliniu būdu“, – skelbiama plakate.

Tiesa, susisiekus su Palangos kultūros ir jaunimo centro direktore V.Petrauskiene ir pasiteiravus, kur ir kaip vyks Joninių laužo deginimas ir šio proceso filmavimas, paaiškėjo, kad laužas sudegintas ir šokiai aplink jį atšokti dar sekmadienį, o antradienio vakarą žmonės per socialinius tinklus galės stebėti tik netiesioginę šventės transliaciją.

Matote, mes jau sekmadienį nufilmavome visą medžiagą ir šiandien tik ją transliuosime. Nufilmavome ir finalinį šou su skulptūrų deginimu, nes tiesiogiai transliuoti tą patį vakarą mums net nebūtų galimybių“, – portalui lrytas.lt sakė V.Petrauskienė.

„Joninių šventė visada vykdavo Šventojoje, tai mes neatsisakėme šios tradicijos. Bet, kadangi labai anksti planavome šventę, dar karantino metu, tai nebenorėjome nieko keisti“, – pridūrė ji.

Renginio neviešino specialiai

Ji tvirtino, kad sekmadienį vykusios šventės specialiai buvo stengiamasi neviešinti.

„Norėjome išvengti daug susibūrimų, žmonių, o be to, reikėjo tikrai labai daug apsaugos priemonių, nes buvo daug ugnies. Mes nieko neskelbėme apie filmavimą. Tiesiog filmavome medžiagą, o tikslo kviesti žmones nebuvo. Jeigu mes būtume paskelbę, kad vyksta šitos šventės filmavimas, mes būtume pažeidę visas taisykles.

Bet žmonės, kurie tądien ėjo pajūriu, matė, kaip mes visą dieną ruošiamės, tai tų žiūrovų šiek tiek buvo. Bet vis tik mes nusprendėme, kad reikia rodyti filmuotą medžiagą ir nesistengėme, kad tų žmonių būtų“, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė.

Šventės metu buvo deginamas laužas, rankų darbo skulptūros, kaip atsinaujinimo ir istorinės atminties ženklas, bei plukdyti vainikėliai, vyko ir ugnies šou.

„Pagal baltų ženklus sukalėme karkasus, viena močiutė iš Kretingos mums dovanojo šiaudų. Visa bendruomenė sukūrė 12 šiaudinių skulptūrų, kurios buvo įsmeigtos į jūrą ir vyko ugnies šou. Pagrindinė mūsų mintis buvo sujungti visas stichijas“, – portalui lrytas.lt šventės eigą pristatė V.Petrauskienė.

Primename, kad pagal dabartines valstybės lygio ekstremalios situacijos nuostatas, masiniuose renginiuose lauko erdvėse gali dalyvauti iki 700 žmonių.

Atvykę svečiai liko nustebę

Į pajūrį pasimėgauti būsimu laisvadieniu ir paminėti Joninių šventę atvykę poilsiautojai liko nustebę: vieni tikino apskritai nežinoję, kad šventė šiemet nevyks, o kiti teigė manę, jog šventės stebėjimas virtualiu būdu yra tik rekomendacija ir Joninių laužą bus galima pamatyti bent per atstumą.

„Tikrai nežinojome, kad šventė jau įvyko. Kiekvienais metais per Jonines atvykstame prie jūros, naktį einame prie laužo... Skaičiau internete, kad šiemet siūloma šventę stebėti per feisbuką, bet manėme, jog iš kažkur vis tiek visą procesą transliuos tiesiogiai ir norintieji galės ateiti pasižiūrėti bent iš tolo“, – tikino iš Klaipėdos atvykusi šeima.

Dalis poilsiautojų apskritai tvirtino nežinoję, kad šventė šiemet vyks tik virtualiai. „Ne, pirmą kartą girdžiu. Galvojome su šeima vakare apsilankyti Šventojoje, nueiti prie laužo... O dabar, stebėti internete? Nežinau.

Visi juk čia vaikštome J.Basanavičiaus gatvėje, gulime prie jūros, tai kodėl aplink laužą negalime pasėdėti?“ – svarstė į pajūrį iš Kauno atvykusi poilsiautoja.