Festivalyje „TheATRIUM“ - tituluotas latvių spektaklis „Stavangeris"

Spektaklio režisierius - „enfant terrible“ etiketę gavęs, įdomiausiu šiuolaikiniu rusų režisieriumi vadinamas Konstantinas Bogomolovas. Spektaklis pastatytas pagal rusų dramaturgės Marinos Krapivinos pjesę „Stavangeris“ (2011 m. ji pateko į kelių dramaturgijos konkursų trumpąjį sąrašą). Vaidina jauna ir kūrybinga Liepojos dramos teatro aktorių trupė, Klaipėdos konservatorijoje baigusi studijas pas prof. Vytautą ir Veltą Anužius.

Spektaklis laimėjo nacionalinį Latvijos teatro apdovanojimą „Spelmanu nakts 2012-2013“ Geriausio spektaklio ir Geriausio režisieriaus kategorijose, o Torūnės festivalyje „Kontakt“ 2014 m. - antrąją vietą (trečiojoje liko Oskaro Koršunovo režisuota „Žuvėdra“).

K. Bogomolovas „Stavangeryje“ negailestingai perkelia žiūrovus į dabartį ir buvusio Rytų bloko visuomenės aktualijas.

M. Krapivinos pjesės tekstą režisierius panaudojo kaip atspirties tašką, o repetuodamas su latvių aktoriais jį perkūrė - atsirado nauja pjesės versija. K. Bogomolovas atsisako tradicinio požiūrio į dramos tekstą ir į teatrą, įvairiomis scenos priemonėmis kuria savą teatro kalbą. Ji scenoje ir girdima, ir regima - kelių kalbų derinys skamba iš aktorių lūpų ir nuolat papildomas titrais švieslentėje. Su žodine kalba dera vaidyba ir vizualioji kalba.

Kai spektaklis buvo rodomas Rusijoje „Auksinės kaukės“ festivalyje, jį sinchroniškai vertė pats režisierius, nes nenorminė leksika scenoje ten griežtai uždrausta. Iš aktorių jis reikalauja „dokumentinės vaidybos“ - maksimalaus tikroviškumo.

Rusė Irina, išvykstanti į Stavangerį Norvegijoje pas internetu sumedžiotą jaunikį ieškoti laimės, virto latve Kristine (akt. Laura Jeruma). Ji, metusi vyrą, dukterį ir slaugomą paralyžiuotą tėvą, taip pat mėgina pasigerinti gyvenimą Norvegijoje. Tačiau aplinkiniai užsienyje ją vis tiek iš įpročio tapatina su ruse. Prie pjesės pavadinimo K. Bogomolovas pridūrė „pulp people“ - tai primena jo mėgstamo Kventino Tarantino (Quentino Tarantino) filmą „Pulp Fiction“ („Bulvarinis skaitalas“). Be to, angliškai „pulp“ - dar minkštimas, drumzlės, kičas, šlamštas.

Iš akvariumu virtusios scenos į žiūrovų salę siunčiamas elektrošokas ir juodojo humoro bangos. Akvariume gyvena laimės trokštantys šiauriečiai (pulp people). Jie desperatiškai siekia laimės. Geriausiu atveju pasiekia malonumų, gerai atlieka socialines ir fiziologines funkcijas. Sutrikusią funkciją jie gali atkurti (suglebusį liežuvį masažuoti daužant plaktuku), nutrauktą galvą persodinti, techniškai tvarkingam seksui pasitelkia lentą ir grąžtą.

Ir latviai, ir norvegai gyvena tame pačiame „europiniame“ komunaliniame bute (scenografė Larisa Lomakina) už stiklo, kur ta pati buitinė technika, tie patys baldai ir plazminiai ekranai. Po elektrošoko užgaunamos ir jausmų stygos - režisierius ir aktoriai nepalieka žiūrovo vien šaltakrauju stebėtoju.