Festivalyje „Kalėdos kitaip“ kvietimas Kalėdas švęsti ekologiškai

Organizatorių inf.

2019-11-16 08:59

Šį penktadienį Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) prasidėjo iki šeštadienio vakaro truksiantis festivalis „Kalėdos kitaip“. Jo organizatoriai vieną svarbiausių švenčių metuose kviečia švęsti sąmoningai, atsisakant perteklinio vartojimo ir atsigręžiant į žmogišką artumą. Renginyje – Kalėdinės atributikos gaminimo iš antrinių žaliavų dirbtuvės, eko žaidimų erdvė, mugė bei pranešimai ir diskusijos.

Geriausia dovana – artumas

„Kas geriau – dešimt dovanų ir vienas draugas ar dešimt draugų ir viena dovana?“, – iš įvairių Klaipėdos mokyklų susirinkusių mokinių klausė Giedrius Bučas, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas. „Dešimt draugų ir viena dovana!“, – moksleiviams neatrodė, kad tai sudėtingas ar ilgų apmąstymų reikalaujantis klausimas. Viskas paprasta – vaikų nuomone daiktai negali kompensuoti artumo jausmo. Kalėdos prekybininkų komunikacijos akcijose dažniausiai pristatomos kaip šeimos buvimo kartu šventė. Įdomus paradoksas, mano kitos festivalyje dalyvavusios aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ direktorė Vaida Griškevičienė, – „šiuolaikiniai tėvai vaikams skiria labai mažai laiko, buvo skaičiuojama, kad per dieną tik apie aštuonias minutes“. Anot jos, dovanų griūtimi per Kalėdas artimieji stengiasi kompensuoti šį dėmesio trūkumą, bet daiktais artumo jausmo atstoti neįmanoma.

„Kitokios Kalėdos“ festivalio rengėjai užsibrėžė priminti, kad Kalėdos visų pirma yra šviesaus buvimo kartu šventė, kuria džiaugiantis nebūtina iššvaistyti krūvos pinigų ir nereikia kalno dovanų.

Alternatyva pirktinėms dovanoms

Bibliotekos fojė penktadienį buvo įsikūrusi eko žaidimų erdvė – joje buvo galima pamatyti ir išbandyti populiarius klasikinius žaidimus pagamintus iš antrinių žaliavų – nuo gigantiško šaškių rinkinio iki įspūdingo „Laivų mūšio“. Šeštadienį vyks dirbtuvės „Žaidimų katalogas“, kurių metu dalyviai galės patys pasimokyti pagaminti sau patinkantį žaidimą.

„Mūsų tikslas – kūrybiškai aiškinti visą aplinkosauginę teoriją“, – apie gaminimo iš antrinių žaliavų dirbtuves pasakojo G. Griškevičienė, – „Seniai įrodyta, kad jei vaikai ne tik girdi ir mato, bet ir liečia – gaunama informacija išlieka ilgiau. Mokome vaikus, kad netaupytų maistui gaunamų pinigų dovanoms, juk Kalėdos yra jausmas ir buvimas kartu. O jei norime dovanų – galime jas pagaminti patys“. Svarbiausia, pasak jos, kad iš antrinių žaliavų galima gaminti ne beverčius, bet naudingus, estetiškus daiktus, kurie bus vertingi ne tik dėl savo funkcionalumo, bet ir dėl įdėtų pastangų. „Su vaikais, aišku, ne visada pavyksta iš pirmo karto“, – juokėsi pašnekovė, – „bet net ir su naujomis žaliavomis vaikams ne visada viskas pavyksta iš karto. Pastebėjau, kad dirbdami su antrinėmis žaliavomis jie nebijo klysti, drąsiau kuria. Ir per šią kūrybą mokomės kaip galime patys prisidėti prie gamtos saugojimo“.

Moteris tikino, kad prasmingos Kalėdų šventės kūrimas – visos šeimos darbas. Jis apima savo tikrųjų poreikių įsivertinimą, kūrybišką pažiūrėjimą į šventimą. „Pati mėgstu Kalėdas, dievinu, bet šeimoje nedovanojame dovanų. Mes turime dovanų šulinį ir mūsų dovanos – paslaugos. Pavyzdžiui, nušienauti žolę, sukviesti visus vakarienės ar panašiai. Nebėra nervinimosi dėl dovanų prievolės, pinigų leidimo, o patiriamos emocijos – fantastiškos“, – asmenine patirtimi dalinosi V. Griškevičienė.

Ateitis į patikimas rankas

„Kūrybos kampas 360°“ festivalyje taip pat rengia dirbtuves, bet jų laikas padalintas į dvi dalis – teorinėje su dalyviais kalbama apie ekologišką ir darnų gyvenimo būdą, o praktinėje – mokomasi kaip prikelti daiktus naujam gyvenimui. G. Bučas įsitikinęs, kad bendraujant su vaikais nereikia vengti sunkių ir „didelių“ temų, būtina kalbėti apie ekologinę situaciją pasaulyje, mokyti suprasti bendrą ir asmeninę atsakomybę, – „vaikai yra tie, kurie vėliau spręs, kokia bus mūsų ateitis. Galime jiems perduoti teisingą žinutę. Mūsų vaikai savo vaikus užaugins jau ant teisingo pamato. Tai mano asmeninė nuomonė, bet rimtas pokytis gali įvykti tik pasikeitus bent dviem kartoms – įpročius ir tradicijas sunku keisti. Štai ir šiandien, klausiu vaikų, kas jiems yra Kalėdos, jie atsako, kad tai – dovanų metas. Tokį paaiškinimą mums siūlo pramonė, gamintojai“.

Festivalio metu vykstančio užsiėmimo metu G. Bučas pasakoja apie globalias problemas, bet vėliau jas susieja su lokaliais veiksmais, – „apeiname visą ratą, ne tik rodau problematiką, bet ir kalbame, ką kiekvienas, nesvarbu – mažas ar didelis, gali padaryti. Žemė yra bendra – klimato kaita vyksta ne Kinijoje, o visur pasaulyje“.

Vaikams suprantamai apie taršą pasakojantis pirmojoje penktadienio dirbtuvėje G. Bučas vieną po kitos rodė skaidres, kurių kiekviena iš jaunos auditorijos sulaukė audringos reakcijos. Fotografijoje – baliono draiskanose įsipainiojęs paukštis. „Kiek laiko džiaugiatės paleistu į orą balionu?“, – pradinukų klausė G. Bučas. Atsakymai svyruoja nuo „dieną“ iki „10 sekundžių“. „Neleiskite į orą balionų“, – trumpalaikės pramogos ilgalaikėmis pasekmėmis siūlė atsisakyti dirbtuvių vedėjas. „Tikrai, geriau susprogdinti rankose“, – rimtai sutiko savaip problemos sprendimą matantis mokinys.

Festivalis ne tik vaikams

Pirmąją festivalio dieną vykusius renginius buvo užgulę mokiniai. Bet pats festivalis nėra skirtas vien vaikiškai auditorijai. Penktadienį pranešimą „Baltijos šiukšlės ir jų poveikis aplinkai“ skaitė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Arūnas Balčiūnas. Jis pristatė nuo 2012 vykdyto tyrimo rezultatus – pasakojo apie tyrimo metodą, supažindino su taršos tipais. Pasak mokslo darbuotojo – plastikas, arba kaip teisingiau įvardinti – dirbtinės polimerinės medžiagos, sudaro didžiąją dalį Baltijos jūros krante ar dugne esančių šiukšlių.

Šeštadienį tęsis dirbtuvių iš antrinių žaliavų maratonas, nuotaikingas rūšiavimo turnyras, vyks tvariai pagamintų ir ilgaamžių produktų paroda bei mugė „NULA“. Taip pat bus pristatomi pėsčiųjų žygio aplink Kauną „Už švarią Lietuvą“ rezultatai. Pasak apie žygį pasakosiančio G. Bučo, kalbėdami aplink taršą lietuviai yra linkę sakyti, kad gyvena švarioje šalyje, bet tai ne visada tiesa, – „šiukšlių yra visur – nesvarbu ar esi parke, mieste, eini keliu. Jų kiekis panašus, bet skiriasi tipas – mieste daugiau pakuočių atliekų, šalikelėse daugiau automobilinių atliekų. Nuorūkos – visur“.

Festivalis baigsis diskusija „Tvaraus vartojimo iššūkis – ką darysime su plastiku“, joje bus kalbama apie plastiko naudojimo mažinimą ir to galimybes Klaipėdoje. Diskusijoje pasisakys festivalyje dalyvaujančių aplinkosauginių iniciatyvų atstovai, Klaipėdos universiteto, I. Simonaitytės bibliotekos, Aplinkos ministerijos, Klaipėdos atliekų rūšiavimo centro bei plastiko gamintojų atstovai.

Proga pokalbiui apie tvarumą

Pagrindiniai ekologinio turinio festivalio „Kitokios Kalėdos“ rengėjai asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE). Šią idėją asociacija plėtojo kartu su I. Simonaitytės biblioteka bei aplinkosaugine iniciatyva „Kita forma“.

„Renginio tikslas – į vieną vietą suburti ekologine tematika besidominčius miestiečius, paskatinti juos bendrauti reguliariau ir kryptingiau“, – pasakojo KIDE prezidentė Alina Andronova, – „pastebiu, kad Klaipėdoje ši sritis nėra labai populiari, tad reikia apie ją kalbėti. Pagrindine festivalio tema tapo plastikas, tai lėmė šiais metais Europos Parlamento priimtas nutarimas dėl plastikinių gaminių naudojimo ribojimo ir draudimo“.

A. Andronova tikino, kad ją nustebino didžiulis miesto mokyklų ir darželių susidomėjimas festivalio metu vyksiančiomis dirbtuvėmis. Į dirbtuves rinkosi įvairaus amžiaus vaikai – nuo pradinukų iki vyresnių klasių mokinių. Tuo tarpu penktadienio lankytojų gretose eilinių miestiečių buvo tik vienas kitas. „Matome, kad vaikams įdomu, jie noriai dalyvauja, bet mieste nepakanka galimybių plačiau domėtis ekologine tematika. Suaugę kaip tik nesidomi, atrodo, kad yra abejingi“, svarstė A. Andronova.

Bibliotekai ekologinė tematika taip pat nėra naujiena, tikino jos Edukacinės Erdvės koordinatorius Marius Apulskis, – „pastaruoju metu stengiamės pabrėžti medžiagų perdirbimą, pakartotinį panaudojimą, darome edukacijas su antriniu žaliavų panaudojimu, pavyzdžiui, mokome popieriaus gamybos, krepšių siuvimo iš senų rūbų. Taip pat nuolat kviečiame skaitytojus išeiti į lauką, būti gamtoje. Aplinkosaugines idėjas propaguojame paprastais būdais. Laikomės nuostatos, kad miesto bendruomenė yra stipriausia kai susivienija ir dirba kartu, tad mums svarbu įtrauktis“. Bibliotekos vidiniame gyvenime taip pat stengiamasi kiek įmanoma būti „žalesniais“, vengiama perteklinio popieriaus naudojimo, skatinamas energijos taupymas ir atliekų rūšiavimas.