"Donelaičio poezija mums amžinai bylos..."

Skaitymų programa: 11.00 val. „Pavasario linksmybės“, 12.30 val. „Vasaros darbai“, 14.00 val. „Rudenio gėrybės“, 16.00 val. „Žiemos rūpesčiai“, 17.30 val. eilėraščiai ir pasakėčios. Planuojama, kad skaitymuose dalyvaus ir Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Linas Lukošius, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas – šiuo metu visą K. Donelaičio grožinę kūrybą įrašinėjantys į kompaktinę plokštelę.

Būti renginio žiūrovais ir klausytojais kviečiame visus bei kiekvieną, įėjimas laisvas visą dieną. Norinčius dalyvauti skaitymuose, prašome registruotis el. pašto adresu [email protected] iki lapkričio 28 d. Pasiteirauti galima telefonu 8 618 14506 (Pastaba. Į 11.00 ir 12.30 val. skaitymus vietų jau nebėra).

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos narė, Kultūros reikalų komisijos pirmininkė Jūratė Casperson straipsnyje „Minime 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines“ („Pasaulio lietuvis“, 2014/03/25) rašo: „Lietuvių literatūrologijoje jau yra paplitęs posakis „Laimei...“ , reiškiantis, ką darytume, kuo būtume, jei nebūtų buvę to asmens ten ir tada. „Laimei, Maironis“ (Tomas Venclova), „Laimei, Donelaitis“ (Darius Kuolys), tai dabar taip pat galime pasakyti – „Laimei, Rėza“. Be Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos (1776–1840) pasaulis nebūtų išvydęs Donelaičio kūrybos ir greičiausiai jo poema nesivadintų „Metai“. L. Rėza pirmą kartą išspausdino poemą tik 1818 m. (38 metai po Donelaičio mirties). Tais pačiais metais jis ją išvertė į vokiečių kalbą. Poemoje pagrindiniai veikėjai yra Donelaičio parapijos valstiečiai – būrai (nuo vokiško žodžio Bauer). Tai jų gyvenimo kasdienybė, jų vienybė su gamta ir visu Dievo sukurtu pasauliu per visus keturis metų laikus. Rėza davė poemai „Metų“ pavadinimą. Be to, jis ją gerokai pakoregavo ir sutrumpino 468 eilutėmis (dėl to spėjama, kad išmestos aršiausios eilutės apie vokiečių valdžią ir jos kolonistinę politiką). Donelaičio pasakėčios pirmą kartą išvydo pasaulį tik 1824 m. Jas taip pat išleido L. Rėza. Pirmą kartą leisdamas K. Donelaičio „Metus“, L. Rėza knygos pratarmėje parašė: „Lietuvių tauta dar neturi nė vieno tokio nacionalinio kūrinio, kurį galėtume laikyti tos Nemuno pakraščių tautos kalbos, papročių, dvasinės kultūros ir buities išliekamu nesenstančiu paminklu. Todėl aš drįstu pateikti platesnei visuomenei šį veikalą – literatūros pasaulyje dar nepažįstamo autoriaus Donelaičio sukurtą“.

1977 m. Tarptautinė literatūros kritikų asociacija, bendradarbiaudama su UNESCO, įtraukė Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ į Europos literatūros šedevrų sąrašą. Poemoje aukštinami moralės principai, lygybė, darbštumas, vaizdingai piešiamas pirmapradės gamtos ir žmogaus paveikslas. Toks realistinis, nestereotipinis ir nesentimentalus vaizdavimas atitiko Apšvietos epochos dvasią. Nepamirštami personažai su savo rūpesčiais, darbais, išgyvenimais, prietarais, kartais primityvia mąstysena neatsiejami nuo tradicinės kultūros. Spalvinga poetinė kalba artima tautosakai, joje gausu metaforų, personifikacijų, analogijų ir hiperbolių. K. Donelaitis vienas iš pirmųjų to laikotarpio rašytojų savo kūryboje panaudojo hegzametrą. „Iš tiesų, lietuvių kalba, kaip senosios graikų ir lotynų kalbos, turi išsaugojusi ilguosius ir trumpuosius balsius bei skiemenis. Šia lietuvių kalbos savybe remdamasis, Tolminkiemio poetas, tarsi gabus kalbos mechanikas, sukūrė savitą – metrotoninį - hegzametrą: jis buvo pagrįstas ne tik senuoju, antikiniu ilgų ir trumpų skiemenų kaitos principu, bet ir naujaisiais laikais atrastu kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitaliojimu“ (D. Kuolys, „Laimei, Donelaitis“).

Literatūros istorikas Vincas Maciūnas (1909–2003) prieš penkis dešimtmečius rašytą tekstą „Žvilgsnis į Donelaitį po dviejų šimtų metų“ užbaigė taip: „Praėjo daug metų nuo tų laikų, kai ramiame Tolminkiemyje klebonavo Donelaitis ir skambiais hegzametrais aprašinėjo lietuvių būrų gyvenimą. Seniai nustojo Tolminkiemyje skambėjusi lietuvių kalba. Ją ilgainiui išstūmė vokiečių kalba, o dabar ten gyvena rusai. <...> Betgi Donelaičio poezija mums amžinai bylos, kad ta žemė, kurią prakaituodami arė Donelaičio Pričkai, Selmai, Laurai ir kiti Vyžlaukio būrai, yra tikroji lietuvių tautos žemė.“

Kas gali būti prasmingiau pagerbiant vieno originaliausių Europos Apšvietos epochos rašytojų Kristijono Donelaičio atminimą, už bendruomenės susibūrimą paminėti Mažosios Lietuvos dieną ir K. Donelaičo literatūrinio palikimo – 4 dalių poemos „Metai“, 6 pasakėčių ir 3 eilėraščių (išverstų iš vokiečių kalbos) – skaitymą balsu, hegzametru, lietuviškai?

Vienos dienos festivalyje-skaitymo maratone „Metų metai. Gyvenimo knyga“ veiks Klaipėdos dailės studijos „Guboja“ narių tapybos darbų paroda „Metų laikai“ (kuratorė Regina Donbrauskaitė-Plotnikova). Dalyvius sveikins: Alvydas Vozgirdas (dūdmaišis, Klaipėdos EKC „Kuršių ainiai“), Liepa Vozgirdaitė (smuikas, Klaipėdos EKC „Kuršiukai“), Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (vadovas doc. Algirdas Šumskis), prof. Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Linas Švirinas (studija „Grock“). Skaitovus vaišins „Prezo kepyklėlė“. Festivalio-skaitymo maratono vedėjai – aktoriai Virginija Kochanskytė ir Sigutis Jačėnas. Kviečiame dalyvauti!

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba. Partneriai – Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius. Projekto vykdytojas – VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.