"Adata" - drama, apvertusi solistų pasaulėžiūrą

R. Kaubrys pirmą kartą prie šokiruojančios muzikinės dramos prisilietė dar 2007 m., kai kartu su kompozitoriumi Z. Liepiniu "Adatą" statė Rygoje. Pasak muzikinio teatro vadovo, kompozitorius ilgai svarstė apie kūrinį narkomanijos tematika, ieškojo tinkamo pagrindo. Juo tapo latvių rašytojos ir poetės Andros Manfeldės išleistas autobiografinis romanas "Adata".

"Autorė pirmą kartą kūrė libretą teatrui, todėl aš, kaip režisierius, tikrai radau ką pridėti. Šioje dramoje matysite ir mano mąstymą", - sakė R. Kaubrys.

Tiesa, režisierius tvirtino, jog šį kartą drama "Adata" bus visiškai kitokia nei prieš šešerius metus statyta Rygoje. Sutampa tik literatūra ir pati muzikinė drama, tačiau spektaklis skiriasi savo sprendimais, veiksmo vieta, laiku.

"Adatos" veiksmo vieta - Klaipėda. Laikas - 9 dešimtmečio pabaiga, perėjimas į nepriklausomos Lietuvos laikus. Istorija pasakoja apie jauną merginą Kristą, pasinėrusią į destruktyvų pasaulį, jos bandymą išsikapstyti.

"Teatras turi mokyti gyventi. Kai kam ši drama bus atradimas, o kai kam galbūt ir priminimas. Mūsų tikslas nėra moralizuoti. Tai tiesiog pasakymas, kad žmogui reikia žmogaus. Nežaiskime vieni su kitais, taupykime vieni kitus", - sakė R. Kaubrys.

Spektaklio choreografas Aurelijus Liškauskas tvirtino, jog žiūrovas spektaklyje neturėtų identifikuoti šokio judesių. Į viską stengtasi žvelgti realistiškai. Be to, tikinama, jog scenoje išvysime ne tik judesį valdančių solistų, bet ir dainuojančių šokėjų.

"Mano žmonės su šiuo spektakliu labai pasikeitė. Jie pakeitė pasaulėžiūrą. Manyčiau, kad į gerąją pusę. Pradėjo giliau žiūrėti į problemas, su kuriomis šiandien tenka susidurti", - sensacingos dramos poveikį artistams atskleidė A. Liškauskas.

Pagrindinio Kristos vaidmens atlikėja Judita Butkytė teigė, jog pasiruošti spektakliui buvo sunku ne tik moraline, bet ir vokaline bei technine prasme.

Atlikėjas Jeronimas Milius vis dėlto didesnę reikšmę teikė moraliniam pasiruošimui: "Buvo labai sunku perlipti per save. Ypač Juditai, nors ji ir bando tai nuslėpti kalbėdama apie techninius sunkumus. Jai teko suvaidinti tokias situacijas, kokių ji tikriausiai gyvenime nebuvo nei patyrusi, nei mačiusi. Apskritai, tai buvo labai stipri aktorinė mokykla visam kolektyvui. Bijau, kad šitas spektaklis žmonėms patiks, nes man tai jis labai patinka. Kiekvienas galės atrasti sau artimų nemalonių situacijų. Jei spektaklis jaudina, vadinasi, tai geras spektaklis."

Vladžio vaidmens atlikėją Virginijų Pupšį repetuojant spektaklį kamavo prieštaringi jausmai. Pamatęs dramos medžiagą jis jaudinosi, ar jaunoji karta teisingai supras spektaklio nešamą žinią. Vis dėlto po spektaklio repeticijų aktorius nusiramino. Jo nuomone, muzikinė drama atliks auklėjamąją, prevencinę funkciją.

Jam pritarė ir Klaipėdos priklausomybės ligų centro "Žemo slenksčio" paslaugų skyriaus vedėja ir socialinė darbuotoja Snieguolė Dapšienė. Sudalyvavusi spektaklio repeticijose ji teigė, jog žiūrovui kūrinys turėtų palikti gilų įspūdį.

"Manau, kad spektaklis pavyko. Viskas atskleista labai realistiškai. Įspūdį jis tikrai daro. Manau, žiūrovą paveiks, ypač tą, kuris buvo prisilietęs prie šios problemos tiesiogiai", - sakė S. Dapšienė.