Sofija Kanaverskytė ir Prezidentai

Tai - trečioji menininkės paroda. Sofija Kanaverskytė pasakojo, kad pirmąją parodą, skirtą garbioms Lietuvos valstybingumo asmenybėms, pristatė dar 2015 metais. Paroda pavadinta "Lietuvos valdovai". Per dvejus metus ją pamatė didelė Lietuvos gyventojų dalis, paroda apkeliavo per penkiolika kultūros centrų. Joje buvo galima išvysti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus. O prieš porą metų buvo pristatyta kita paroda - "Lietuvos didieji". Joje buvo galima pamatyti XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios Lietuvos valstybingumo, politikos, kultūros veikėjus, taip pat nepamiršti laisvės kovotojai. Kelionę po valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančią Lietuvą paroda pradėjo Klaipėdoje, tęsė Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime ir kituose miestuose.

S. Kanaverskytė pasakojo, kad jos kūriniai - tai pagarbos, meilės Lietuvos istorijai ir jos žmonėms, paskyrusiems savo gyvenimus tėvynei, išraiška.

"Jei manęs kas nors paklaustų, ką aš darysiu, jei Dievas duos vaikščioti ant šios žemės, atsakyčiau, kad kita paroda bus skirta dvylikai apaštalų", - ketvirtadienį, pristatydama naująją savo parodą, kurioje įamžinti prezidentai, kalbėjo S. Kanaverskytė.

S. Kanaverskytė prisiminė, kad vaikystėje atėjus Velykų metui jai į atmintį įsirėžė vis matomos vėliavos, kurios buvo nešamos aplink bažnyčią. Dėl šios priežasties istorines asmenybes įamžino būtent ant vėliavų.

"Mes, vaikai, visa tai matydavome. Čia yra tam tikras sugrįžimas į vaikystę. Pamenu, jaučiau be galo didelę pagarbą toms vėliavoms. Tad šiuo metu man norisi pagerbti Lietuvos didžiuosius. Tam, kad tai padaryčiau, labai tinka padaryti vėliavą, kurią galima nešti aukštai iškėlus. Ir nebūtinai Velykų metu", - šypsojosi menininkė.

S. Kanaverskytė teigė prezidentus kūrusi sujungdama batikos ir sendintos aliejinės tapybos technikas. "Norėjau sujungti skirtingus sulūžinėjimus. Batika man pažįstama jau 50 metų. Ji nepaprastai graži. Jos grožis - tuose voratinkliniuose sulūžinėjimuose ir spalvų sluoksniuose. Piešinį ant audinio reikia padengti vašku, kai jis natūraliai susiglamžo - vaškas sueižėja. Pamerki į dažus, kartais net keletui dienų, ištrauki, išdžiovini. Tuomet - naujas vaško sluoksnis ir vėl dažai. Ir taip keletą kartų. Niekada iki galo nežinai, koks bus galutinis rezultatas. Dažnai aš pati labai nustembu", - juokėsi S. Kanaverskytė.

Menininkė kalbėjo, kad labiausiai jai nusisekė ir ji pati didžiuojasi tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos, pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio, kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos portretais. "Nejusti, kad juose būtų kažkas nereikalingo. Fonas ir veidas suauga į vieną", - sakė S. Kanaverskytė.

Paskutinis darbas visiems buvo kiek neįprastas - angelas. Kodėl? "Tai angelas, apglėbęs Lietuvą. Angelų motyvas mane lydi kone visą gyvenimą. Per gyvenimą aš jų sukūriau begales. Jie visuomet būna dideliais sparnais, aukšti", - kalbėjo S. Kanaverskytė.

S. Kanaverskytės parodoje buvo pristatyti ne tik Lietuvos prezidentų portretai, tačiau ir parodos katalogo funkciją atliekantis ateinančių 2020 metų kalendorius.

Ji aiškino nė už ką neparduosianti ir niekam nedovanosianti nė vieno Lietuvos vadovo portreto. Tai daroma tam, kad portretai nedingtų, mat menininkė kalbėjo, kad jos tikslas - šviesti žmones. "Visose trijose parodose matomi vadovai, kovotojai, kultūros veikėjai turi būti parodyti kartu - nuo karaliaus Mindaugo iki mūsų naujosios Lietuvos istorinių asmenybių", - sakė S. Kanaverskytė.

Dailininkės svajonė - jos gimtajame Panevėžio rajono Perekšlių kaime galbūt atsirasianti kraštiečių menininkų galerija-muziejus. "Manau, kad reikia puoselėti savo krašto istoriją ir ją gerbti. Štai keliaudama po Australiją ir važinėdama iš vieno miesto į kitą mačiau, kad sustojus kelyje galima aplankyti kaimo galerijas. Tave pasitinka muziejaus darbuotoja, pasiūlo kavos ir palydi, papasakoja apžiūrint ekspoziciją. Jaučiama šalies kultūra. Manau, kad to Lietuvai trūksta", - ateities planais dalijosi S. Kanaverskytė.