Glamūrui „ne“ – irgi galima pasakyti
Išskirtiniais meniniais objektais – žėrinčiu trijų metrų aukščio lūpdažiu, dviejų tūkstančių nagų lako buteliukų mozaika – menininkė Agnė Kišonaitė apibrėžia prekinio fetišizmo menkavertiškumą. Produktai nuolat virsta šiukšlėmis, tad autorė įvairiais kūriniais iliustruoja galimybes kuopti vartotojiškas liekanas, įvelkant griaučius į naują, vėl pilnavertiškai funkcionuojantį kūną – meno kūrinį. Tačiau tuo menininkės kūryba neapsiriboja. Balandžio 6 d. 18:30 val. „Klaipėdos galerijos“ filialas mados ir verslo centre „Herkaus” galerijoje pristatys, Agnės Kišonaitės parodą – „Portretai“, kalbančią apie tobulumą slypinti paprastume.
Pagrindinę ekspoziciją sudarys blizgesį ir kitus geriausius merginų draugus palikę už durų, įvairiu laikotarpiu tapyti menininkės portretai, kuriuos šį kartą tik papildys autorės kūrybinių idėjų nuoseklumą žymintys kūriniai – instaliacija „Femme“ ir koliažas „Šiuolaikinės lietuvaitės portretas“.
Nuo meninių objektų A. Kišonaitės tapybiniai portretai skiriasi. Tai mažesni formatai, matinis paviršius, susikoncentravimas į asmenybę, o ne iliustratyvų vartotojo personažą. Dailininkė paveiksle vaizduodama žmogų apskritai atsisako pagalbinių charakterizavimo detalių. Po nuodugnios asmens analizės įvairiais rakursais, išraiškai atrenkamas žmogui asociatyvus koloritas, būdingos pozos, kūno kalbos fragmentai. Autorė kuria išgrynintą turinį, naudoja minimalistinę kompoziciją ir vienspalvį foną individui išreikšti. Galima vaizduoti daugybę įvairių elementų viename piešinyje, tačiau pakaktų praleisti vieną – svarbiausią ir užfiksuotas žmogus niekada neprimins to, kurį siekta pavaizduoti. Tai ne kūrybos savisauga, o siekis parodyti, kad žmogus įdomus ir be prekinių ženklų, vien savo paprastumu – būti. Portretų cikle tarsi išvirkščiai narpliojama vartotojiškumo tema (gyvenimas be daiktų viešpatavimo) papildoma vyrų personažais, kurių kituose menininkės darbuose nėra.
Paradoksalu, kad portretuose autorė atsisako vaizduoti žmogų pasitelkiant natūralizmą, kai savo kolosą – lūpdažį sukūrė (ir pateko į Gineso rekordų knygą, panaudodama meniniam objektui daugiausia lūpdažių) kaip galima labiau realistinės formos. Portretus A. Kišonaitė kuria individualiu braižu: laužytomis formomis, plokštumoms suteikiančių erdviškumo iliuziją.
Kadangi šiemet Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė, menininkė savo kūriniais reprezentuoja ilgaamžę meistriškumo tradiciją – tikro dailininko gebėjimą vaizduoti žmogų.
Agnė Kišonaitė gimė Klaipėdoje. Šiuo metu gyvena Vilniuje.
Paroda vyks iki gegužės mėn. 4 d.
Rašyti komentarą