V. Šerio (1931-2006) kūryba užima išskirtinę vietą XX-XXI a. sandūros Lietuvos dailėje. Dailininkas buvo apdovanotas įvairialypiu talentu - kūrė ne tik skulptūrą, bet ir tapybą, monotipijas, piešinius, rašė eilėraščius ir esė. 1995 m. menininkui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 1964-1994 m. V. Šerys mokytojavo Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dabar J. Vienožinskio dailės mokykla). 1996-2001 dėstė Vilniaus dailės akademijoje, mokė tapytojus skulptūros. Nuo 1991 m. buvo pirmosios nepriklausomos dailininkų grupės „24“ narys.
Pasak dailėtyrininkų, V. Šerio meninė mąstysena formavosi įkvėpta prieškario Lietuvos modernistinės kultūros ir plataus XX a. II pusės pasaulio meno ir kultūros konteksto. Šiuos kūrybos šaltinius dailininkas transformavo į unikalią, tik jam vienam būdingą meno sampratą.
Pasak menotyrininkės Rūtos Pileckaitės, V. Šerys galėtų būti priskirtas Renesanso kūrėjo tipui, kuriam kūryba - ne kokia nors romantiška misija, bet labai nuosekli, intensyvaus vidinio poreikio skatinama buvimo forma. Kitaip nei jo kartos atstovai, V. Šerys impulsų kūrybai neieško praeities kultūrų tradicijose ar lietuvių liaudies mene. Visos asociacijos, plastinės vizijos randasi čia pat. Jos gimsta iš paties kūrėjo vidinių gelmių…
Paroda veiks iki balandžio 25 d.
Rašyti komentarą