Žinutė romantikams: „Kur vėjams grojant, bangos dainuoja...“

Poetišką muzikinį SMS savo išsiilgtai publikai adresuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro styginių instrumentų grupė ir teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Tai byloja, kad orkestras yra pasiekęs aukščiausią meistriškumo lygį. 

Koncerto koncertmeistere tampa smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Ingrida Rupaitė. „I. Rupaitė repetuos su įvairiomis styginių instrumentų grupėmis atskirai bei dalinsis sukaupta patirtimi apie grojimo techniką, štrichus, interpretaciją, garso kultūrą. Visa tai orkestro stygininkams taps tarsi meistriškumo kursais. I. Rupaitė – aukščiausios prabos profesionalė, grojusi su pasaulinėmis žvaigždėmis, tad belieka pasistengti iš jos pasisemti kuo daugiau neįkainojamų žinių, o klausytojams – pasigėrėti ypatinga muzika“, – sako T. Ambrozaitis. 

Olesios Kasabovos nuotr.

Vakarėjant senosios Klaipėdos kiemuose pasijunti it devyniolikto amžiaus pabaigoje – romantizmo epochos saulėlydyje. Būtent tuo metu, 1893-iaisiais, Klaipėdos teatro pastatą, kuriame anuomet skambėdavo ir operos, ir koncertai, iš privačių savininkų perpirko miestas ir rekonstravo jį neoklasicistiniu stiliumi: rūmai tapo puošnesni, didingesni. 

Koncerto pradžioje klausytojai išgirs Preliudą iš norvegų kompozitoriaus romantiko Edvardo Griego siuitos „Iš Holbergo laikų“, parašytos 1884 m. ir dedikuotos jo tėvynainio, dramaturgo bei filosofo Ludvigo Holbergo (1684–1754) gimimo sukakčiai. Tuomet estafetę perims didysis rusų romantikas Piotras Čaikovskis: skambės dvi pirmosios jo 1880 m. sukurtos Serenados op. 48, C-dur styginių orkestrui dalys. Ceremoningieji anglai taipogi neapsiėjo be romantikos: tai puikiai iliustruos kompozitoriaus Edwardo Elgaro 1892 m. parašyta Serenada op. 20 styginiams.   

Olesios Kasabovos nuotr.

Ir štai romantizmo saulė jau gęsta. Per Europą kareiviškais batais be ceremonijų žengia XX amžius. Ateitis nežada nieko šviesaus ir romantiško. Tuomet dar niekam nežinomas dvidešimtmetis jaunuolis Benjaminas Brittenas nostalgiškai atsigręžia į vaikystę, prisimena pirmuosius savarankiškus kūrinius ir jų inspiruotas parašo Paprastąją simfoniją, kurią dedikuoja savo alto mokytojai Audrey Alston, taip pasiųsdamas jai savo pagarbos kupiną žinutę...