Saskia Laroo: "Klaipėdoje pati geriausia publika!"

Džiazas - muzikos stilius ar gyvenimo būdas?

Paprastai tariant, džiazas - tai muzikos stilius. Tačiau daugybė žmonių mano, jog džiazas yra kažkas daugiau. Man džiazas - tai improvizacija. Tai - neabejotinai gyvenimo būdas, skirtas visiems, kuriems savo gyvenime patinka improvizuoti.

Kada susidomėjote džiazu?

Manau, kad tuomet, kai buvau šešiolikos. Vidurinėje mokykloje grojau džiazo grupėje, tačiau visada troškau būti didesnės grupės narė. Man pasisekė - savo miestelyje išgirdau puikiai grojančią grupę ir iškart paprašiau leisti prisijungti prie jų. Kaip gerai, kad jie kaip tik turėjo laisvą vietą man. Groti didesnėje grupėje mane domino dėl to, kad ten galėjau groti būtent trimitu, taip pat žavėjo solo partijos ir improvizacijos galimybė. Čia aš pirmą kartą išmokau improvizuoti.

Kaip sekėsi suburti visą komandą? Kur ieškojote narių?

Tai truko daugelį metų... Man patinka groti su tais muzikantais, su kuriais scenoje jaučiuosi patogiai, kurie mėgsta mano grojimo stilių ir patys gerai išmano savo sritį. Kadangi labai mėgstu improvizuoti ir kiekvieną kartą tas pats mano kūrinys skamba vis kitaip, komandos nariai turi gebėti groti drauge su manimi, klausyti mano nurodymų ir matyti sutartinius ženklus. Jei muzikantas to nesugebėtų, mano grupėje jam būtų labai sunku. Džiaugiuosi, jog dabar turiu puikią komandą, nuostabius žmones, kurie kartu su manimi atvyks į Klaipėdą!

Kaip sugalvojote džiazo muziką jungti su kitais muzikos stiliais?

Iš tiesų pirmajam albumui mane įkvėpė žinomiausio džiazo trimitininko Mileso Deiviso prieš mirtį išleistas albumas "Doo-Bop", kuriame buvo maišyti hiphopo ir "Bee Bop" muzikos stiliai. Labai domėjausi hiphopo muzika, kuri yra naujasis šių laikų džiazas, ir norėjau sukurti kažką panašaus. Tai dar vadinama "freestyle" - laisvu stiliumi.

Iš kur semiatės įkvėpimo?

Įkvėpimas... juo gali būti bet kas. Kurti labai malonu! Anksčiau maniau, kad nesugebu, tačiau vėliau to išmokau. Mūsų smegenys yra begalinis idėjų šaltinis, tačiau visa tai savyje reikia rasti. Po daugybės metų savęs ieškojimo pagaliau galiu teigti, jog įkvėpimo ar idėjų man ilgai ieškoti nebereikia. Sutinku su teiginiu: genialumo ir sėkmės bilietas yra 1 proc. talento ir 99 proc. darbo.

Grojate daugybe instrumentų, kodėl trimitas traukia labiausiai?

Man patinka, kad skirtingi instrumentai grupėse turi skirtingas roles ir muziką, kurią jie groja. Jei esi akompanuotojas, solo ar foninės muzikos atlikėjas, scenoje turi net sau skirtą vietą, kurioje turi groti. Nors trimitas labai sudėtingas instrumentas, labiausiai jį mėgstu dėl to, kad juo visiškai galiu išreikšti savo emocijas ir mintis. Trimitu išgaunu gausybę nuostabių melodijų, skirtingų garso spalvų: galiu groti labai garsias ar švelnias ir tylias natas, taip pat groti linksma arba pikta gaida, galiu atlikti solo partijas, kurti tam tikrą norimą skambesio atmosferą.

Koks koncertas ir jo vieta yra labiausiai įstrigęs į atmintį?

Dažnai sakoma, kad labiausiai įsimintinas koncertas būna tas, kuriame grojai paskutinį kartą. Paskutinis mano koncertas buvo Indijoje prieš keletą savaičių. Jis vyko tuščiame prekybos centre. Lauke karštis siekė daugiau nei 40 laipsnių, o viduje nebuvo jokio oro kondicionieriaus, jokių kėdžių ir todėl visi turėjo stovėti. Paprastai, esant tokiam karščiui, turbūt daugelis tiesiog norėtų kur prigulti ir pailsėti, tačiau šiai publikai tai nerūpėjo. Įvairaus amžiaus žmonių auditorija buvo labai linksma ir draugiška, jiems labai patiko mano muzika. Drauge šokome, dainavome, šokinėjome, nors ir pylė prakaitas.

Kokia juokingiausia situacija yra nutikusi koncerto metu?

Kito koncerto metu Indijoje aš prisijungiau prie publikos, nes norėjau, kad jie pasikeltų nuo kėdžių ir šoktų drauge su manimi. Kai dauguma atsistojo ir pradėjo šokti, aš nusprendžiau grįžti atgal ant scenos. Grįžusi atsigręžiau į juos ir pamačiau, jog visi ir vėl atsisėdo ant savo kėdžių. Jie manė, kad aš privačiai šoksiu su kiekvienu ir nesuprato, kad tiesiog norėjau pakviesti juos visus šokti. Nepaisant to, mes tikrai gerai praleidome laiką. Šmaikščių situacijų buvo tikrai daug, tačiau pastaroji buvo tokia juokinga, kad ją prisimenu iki šiol.

Ką manote apie Lietuvą ir Klaipėdos publiką?

Lietuvoje koncertuosiu jau ne pirmą kartą. 1997 m. surengėme pasirodymą Vilniuje. Lietuva - graži šalis, kurioje daug nuostabių pastatų. Man labai patiko lietuviškas maistas.

Klaipėdoje taip pat koncertavome. Čia pati geriausia publika! Žmonės visiškai įsijautė į mūsų muziką, judėjome vienu ritmu. Nekantrauju, kada galėsiu vėl juos pamatyti!

Kodėl Džiazo festivalio žiūrovai turėtų ateiti jūsų pažiūrėti? Ką ketinate parodyti?

Aš būčiau labai labai labai laiminga, jei žmonės įsijaustų į mano muziką, kuria nekantrauju su visais pasidalinti. Aš noriu sujungti žmones. Grodama maišysiu skirtingus muzikos stilius: "old school", hiphopą, džiazą, salsą, repą, "funk", popmuziką, regį, "modern house". Todėl noriu, kad tiek jauni, tiek vyresni žmonės ateitų manęs paklausyti ir taip surengsime linksmą džiazo vakarėlį. Aš ir mano trimitas tikrai priversime visus šokti!

Ko palinkėtumėte visiems Džiazo festivalio dalyviams ir žiūrovams?

Norėčiau palinkėti visiems puikaus džiazo vakarėlio tiek mano koncerto, tiek viso festivalio metu. Taip pat linkiu visiems pamiršti savo problemas, būti visiškai apsuptiems muzikos ir jaustis tarsi po geros meditacijos: atsinaujinusiems, įkvėptiems ir laimingiems. Tikiuosi, kad visi susipažinsime su daugybe gerų žmonių ir puikiai praleisime laiką drauge džiazo muzikos apsupty. Vėliau prisiminsime ir sakysime: "Oho, čia tai buvo geras."

Plazdenančių burių prieskoniu pagardinta džiazo fiesta

Daugiau nei dviejų dešimtmečių istoriją skaičiuojantis tarptautinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis - tai nemokamas, išskirtinis, tūkstančius žiūrovų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio pritraukiantis uostamiesčio renginys, kasmet paskandinantis miestą nenuilstamame džiazo ritme. Šių metų festivalio programoje - "The Original Blues Brothers Band", Nino Katamadze, Saskia Laroo, Frank McComb, Sharrie Williams, Klaipėdos džiazo orkestras, džiazo orkestrai "Loen" ir "Big Band" Almata.
XXI Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu Lietuvos uostamiestis taps ir tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos "Baltic Tall Ships Regatta 2015" (birželio 5- 8 d.) starto uostu. Iš viso pirmąjį vasaros savaitgalį Klaipėdoje laukiama daugiau nei 20 įspūdingų laivų, pusė kurių - didieji, A ir B klasėms priskiriami burlaiviai. Tarp jų ir pats didžiausias Lenkijos burlaivis - 108 m ilgio "Dar Mlodziežy". Lietuvai šių metų regatoje atstovaus trys laivai - jachta "Lietuva", škuna "Brabander" ir Visagino buriuotojų klubui atstovaujanti jachta "Tineke".
Klaipėdos pilies džiazo festivalis - gera muzika geriems žmonėms - vyks birželio 5-7 d. Kruizinių laivų terminale.