Pramoga ar pasaulio pabaiga?

Nuomonių įvairovę būtų galima suskirstyti į tris kategorijas: "pasaulio pabaiga", "kas čia tokio" ir nerimą keliančias socialines-politines įžvalgas.

Pastarąsias paskatino ne tiek Končitos Vurst įvaizdis, kiek jo(s) pasisakymas po prizo įteikimo: "Mes nesustabdomi ir mes vieningi."

Kad žmogus savotiškai puošiasi (gal kuria scenos personažą, gal dėl kitų priežasčių) - tai jo reikalas, juk čia galų gale dainų konkursas (o dainuoti, pripažinkime, moka), bet kai, padrąsintas laimėjimo, jis nuo meno pereina prie politikos... Suprantama, visi suklūsta.

Pažvelgti į šią situaciją ramiai ir iš šalies pabandėme kartu su nepriklausomu publicistu Vitalijumi Balkumi.

Vitalijau, atsiplėškime nuo emocijų ir pabandykime suprasti, kas vis dėlto įvyko šiųmetėje "Eurovizijoje".

Pirmiausiai, mano supratimu, šis festivalis yra klasikinio karnavalo tradicijų tąsa. Ir jame laimėjo moterimi persirengęs vyras. Todėl čia nėra nieko, dėl ko vertėtų nustebti.

Net ir lietuvių kultūrinėje tradicijoje, pavyzdžiui, Užgavėnių ar vestuvių metu, tam tikrais atvejais yra toleruojamas apsirengimas kitai lyčiai būdingais drabužiais. Tiesa, taip pat persirengiama ir gyvūnais ar mitologinėmis būtybėmis. Šiuo atveju pagoniškoji tradicija persikėlė į krikščioniškąją, o dabar, matyt, užsitikrino vietą ir moderniojoje kultūroje.

Nereikia pamiršti, kad persirengėlių istoriškai buvo ne tik per šventes. Keistuoliai, gyvenantys prie dvarų ir linksminę savo elgesiu šeimininkus, jei reikėdavo, "virsdavo" ir kitos lyties atstovais. Tai irgi žinomas istorinis faktas. Tiesa, konservatyvių viduramžių šaltiniai vis dėlto aiškiai nenurodo, ar ir seksualiai jie atlikdavo priešingos lyties vaidmenį, kaip, pavyzdžiui, jų "kolegos" Antikos laikais.

SUTAPIMAI. Šių metų vasarį Europos Parlamente buvo nubalsuota už Austrijos atstovės Ulrike Lunacek parengtą "kovos su homofobija ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų planą". Austrijos atstovas laimėjo ir "Euroviziją".

Po to, kai personažas rėžė gana politinę frazę, daugelis suabejojo, ar čia tikrai tik persirengėlių kultūrinė tradicija.

Kai kurios nebiologinio žmogaus prado suvokimų suformuotos ar besiformuojančios ideologijos - tai jau kita tema. Vadinamajame genderizme labai keistai susipynė ir religiniai teiginiai apie žmogų kaip apie "Dievo kūrinį", ir liberalaus feminizmo pasekmės, ir ultratechnokratinis žmogaus kaip "gamtos valdovo" suvokimas, mums žinomas net iš tarybinių laikų...

Pernelyg nesigilinkime, iš kur toks mišinys atsirado, verčiau pasidomėkime, kas yra jo skleidėjai.

Kas jie tokie?

Dažniausiai tai žmonės, patyrę įvairias skriaudas arba nesugebėję tinkamai savęs realizuoti.

Kaip Končita Vurst?

Nemanau, kad jie patys eina į sceną kaip persirengėliai. Verčiau pasišildo prie svetimos šlovės.

Ko jie sieka?

Nebiologinių žmogaus prigimties doktrinų skleidėjai, negalėdami patys gyventi visaverčio socialinio gyvenimo, visomis išgalėmis stengiasi pačią visuomenę priderinti prie savęs.

Taigi raginčiau skirti persirengėlį, kuris yra pramogos dalis, nuo tų, kurie jo dėka įgavo papildomą šansą savo beveik religiniams įsitikinimams skleisti.

Kodėl religiniams?

Todėl, kad moksliškai patvirtintų faktų, esą lytis yra socialinis reiškinys, nėra. Jei neturite noro skaityti teminės literatūros, pasikalbėkite su tėvais, kurie turi po kelis skirtingos lyties vaikus. Jie pasakys, kad esminiai berniukų ir mergaičių elgsenos skirtumai matomi nuo pat pirmų gimimo dienų.

Jūs turite vaikų?

Aš esu 4 vaikų tėvas, todėl man tai daugiau nei akivaizdu.

Be abejo, egzistuoja ir deviacijos, kurių metu galimai individas pradeda elgtis kitaip nei absoliuti dauguma jo lyties atstovų, bet šiuo atveju tai nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra lyties socialinio prado įrodymas.

Vienas neetiškiausių mokslinių eksperimentų žmonijos istorijoje buvo tas, kurį 1965 metais atliko seksologas bei psichologas Džonas Manis (John Money). Šis mokslininkas norėjo praktiškai įrodyti, kad biologinį berniuką galima išauklėti kaip mergaitę. Nepaisant chirurginių priemonių ir hormonų terapijos, jam nepavyko pakeisti biologinės elgsenos. Beje, šio eksperimento nemėgsta nuolatos tariamai už žmogaus teises pasisakantys "gender" ir panašių destruktyvių grupių adeptai.

Karnavalas patvirtino visuotinę problemą?

Problema tai, kas už karnavalo ribos. Mes neseksualizuojame Užgavėnių velnių, ožių ar kitų personažų (nors kai kam persirengimas velniu gali būti ir seksualinio žaidimo dalimi, o apie ožkas, manau, ir taip visi žinome). Už karnavalo ribos vis dėlto egzistuoja tam tikros viešos elgsenos normos. Kiekvieną kartą, kai tai, kas leistina karnavalo metu, aptarinėjame lyg visuotinę problemą, mes padedame perkelti karnavalo elgseną į kasdienį gyvenimą.

Už tai mums tikrai padėkos destruktyvių doktrinų skleidėjai.

Klausimas toks: ar mes puolam į paniką dėl persirengėlio, ar neįžvelgiame, kad tai gerai planuojamos revoliucijos dalis?

Aš labai atsargiai tai vertinčiau kaip kažką suplanuoto. Jau net ir toje pačioje "Eurovizijoje" buvo Dana International, ir apskritai pramogų kultūroje tai nėra retenybė.

Net XX a. pradžioje buvo gana paplitęs vyrų dalyvavimas kabarė programose. Ką jau kalbėt apie teatrus - ne tik antikinius. Pavyzdžiui, klasikinėje operoje moterų partijas dainuodavo iš pradžių vyrai. Beje, kai kurios to laiko operos "primadonos" net ir kasdieniame gyvenime elgėsi kaip moterys. Jos net turėjo jas (ar juos) globojusių vyrų iš aukščiausio luomo.

Daryti iš šios "Eurovizijos" pasaulio pabaigą tikrai neverta. Tas triukšmas reikalingas tik genderizmo ideologams. Tačiau, kaip minėjau, turime skirti, kur yra karnavalo ar teatro kultūra, o kur prie jos tempiama destruktyvi filosofija.

Esama pozicijos, kad tokiame karnavale Lietuvai apskritai nederėtų dalyvauti.

Man irgi kyla abejonių, ar toks kabarė tipo produktas kaip "Eurovizija" turi būti transliuojamas Nacionalinės televizijos eteryje. Lygiai tas pats su mažumų paradais, kur svarbus ne pats įvykis, o ažiotažas dėl jo. Ir tuomet tai jau tikrai virsta politiniu veiksmu.

KOMENTARAI

"Žmonės nesuvokia, kas iš tiesų daroma"

Kristina Paulikė, Vakarų Lietuvos tėvų forumo vadovė, septynių vaikų mama

Mūsų vaikai, žiūrėję "Euroviziją", ir patys suprato, kad čia nenormalu - mums nieko jau nebereikėjo aiškinti. Esame kalbėję, kad vyras yra vyras, o moteris yra moteris. Taip pat jiems aiškinome, kad čia politikos dalis, kuri paremta siekiu sunaikinti vyro ir moters skirtybes.
Šią savaitę buvau Gabrielės Kuby paskaitoje apie genderizmą. Ji yra vokiečių sociologė, publicistė ir knygų autorė, viena pirmųjų įspėjusių visuomenę apie "gender" ideologijos pavojingumą. Iš esmės mes viską jau žinojome, bet ji tik užtvirtino mintį, jog tai politika, o jos tikslus galime tik nuspėti... Rokfeleriai, Geitsas ir kiti aiškiai yra sakę, kad žmonių per daug ir kažkaip jų skaičių reikia sumažinti, o tai galima daryti pasitelkus ideologiją. Nuo šio tūkstantmečio pradžios genderizmo ideologiją aktyviai perša Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga. Pasaulio tautoms primetama vaikų ir jaunimo (homo)seksualizacija. Propaguojamas gėjų, lesbiečių, biseksualų ar transseksualų "lygios teisės" turi galutinai pakeisti heteroseksualumo normą.
Įgyvendinamas visas paketas sprendimų - sunaikinti šeimą, motinas atplėšti nuo vaikų, kad kuo anksčiau eitų į darbą, nes karjera - svarbiausia, atiminėti iš jų vaikus įvairiais pretekstais ir homoseksualizuoti visuomenę. Trumpiau tariant, reikia padaryti žmones kūno vergais, kurie negeba mąstyti. Taip lengviau juos valdyti.
G. Kuby sakė: visos šios politikos priešaky - feministės ir jų neapykanta vyrams, vaikams, o tai reiškia - tradicinei šeimai.
Žmonės neatpažįsta šios politikos. Patiko daina, "bajeris" - jiems juokinga, smagu. Bet kur čia šuo pakastas, mažai kas suvokia."

Komentarai iš www.ve.lt

* Iškrypėliai, išsigimėliai, at(iš)matos... Patraukt reik vaikus nuo ekranų, kai rodo tokius. Ką vaikams sakyti?
* Buvau apakusi dėl dienraščio redkolegijos narių pareiškimo antradienio laikraštyje. Kažkaip netikėta, kad tokie garbingi ponai nesugeba atskirti šou elementų nuo politikos, religijos, pamatinių žmogaus dalykų...
* Artėja pasaulio pabaiga...
* Kodėl nekilo skandalas, kai "Eurovizijoje" dainavo Verka Serdiučka?
* Laimėjo vis dėlto geriausias, nes strategiškai tai buvo labai gerai apgalvotas pasirodymas. Man nekliudo nei daina, nei barzda.
* Man keista, kad mergina, apnuoginusi krūtis ir imituojanti seksualinius veiksmus - gražu, o vyras su barzda, kuris nei nusirenginėjo, nei vulgarius judesius darė, - šlykštu...
* Končitos ateina ir išnyksta kaip dūmas, o amžinos vertybės lieka. Esu tikra, kad išliks ir vyrai, ir moterys, ir klasikinė šeima.

Saulius Urbonavičius - Samas, LRT.lt

Atmetus ir barzdą, ir suknią, atlikėjas ir pasirodymas buvo stiprūs. Čia jau vidinė europiečių kova: nugalės tradicinis supratimas apie žmones ar laisvas europietiškas požiūris. Manau, kad rytinės Europos dalys už Austriją tikrai nebalsavo, nes mums per sunku tai suvokti, o vakariečiams tai suprasti lengviau.

ISTORIJOS PAMOKOS

Kaip Briusas tapo Brenda

1965 m. rugpjūčio 22 d. Kanadoje, Vinipege, gimė dvynykai berniukai. Juos pavadino Briusu ir Brajanu.
Kai Briusui buvo aštuoni mėnesiai, gydytojų patarimu jis buvo apipjaustytas. Tačiau dėl chirurgo klaidos berniukui buvo pažeistas penis. Medikai tėvus informavo, kad Briusas nebegalės tapti visaverčiu vyru.
Tėvai nuvyko į Džono Hopkinso universitetą Baltimorėje (JAV) ir kreipėsi į seksologą bei psichologą Džoną Manį (John Money). Šis patarė berniuką auklėti kaip mergaitę.
D. Manis buvo šalininkas teorijos, kad žmogus savo lytį "išmoksta" iš tėvų ir visuomenės, o ne paveldi iš gamtos.
Taip Briusas tapo Brenda. Nelaimingi tėvai net neįtarė, kad jų vaikas Džonui Maniui tapo galimybe įrodyti, kad lytinę priklausomybę lemia auklėjimas. Briusas tapo mokslinio eksperimento objektu.
Berniukui pašalino kiaušinėlius, ir keletą metų Manis moksliniuose žurnaluose spausdino ataskaitas apie sėkmingą Brendos, kaip mergaitės, raidą.
"Visiškai aišku, kad vaikas elgiasi kaip aktyvi maža mergaitė ir jos elgsena stulbinamai skiriasi nuo berniukiško jos broliuko dvynio elgsenos", - tikino seksologas.
Tačiau ir namiškiai, ir mokytojai matė, kad vaikas turi tipiškų berniuko elgesio bruožų ir sumišusią savivoką.
Briuso tėvai, slėpę nuo sūnaus tiesą, patys kentė emocines kančias. Tėvas paniro į alkoholizmą, motinai pasireiškė suicidinių polinkių, o Briuso brolį dvynį nuolat kamavo depresija.
Kai Briusas įkopė į paauglystės amžių, jam buvo duodama estrogeno, kad stimuliuotų krūtinės augimą. Galiausiai Džonas Manis pareiškė, jog Briusui reikia atlikti vaginos suformavimo operaciją.
Briusas kategoriškai atsisakė operuotis ir tėvams pareiškė nusižudysiąs, jeigu dar kartą jį priversią apsilankyti pas Manį.
Tuomet tėvas jam atskleidė baisiąją paslaptį. Vaikinas prisiekė daktarą Manį nušausiąs, tačiau galiausiai savo agresiją nukreipė į save.
Tris kartus jis bandė žudytis. Paskutinis bandymas baigėsi koma. Iš jos atsigavęs, jis ėmė kautis už teisę būti vyru.
Briuso brolis dvynys Brajanas, paveiktas savo brolio metamorfozės, patyrė didžiulį mentalinį sukrėtimą, kuris vėliau komplikavosi į šizofreniją. 2002 metais Brajanas nusižudė tyčia perdozavęs antidepresantų.
Briusas pasikeitė vardą į Deivido, leidosi vyrišką hormoną testosteroną ir ėmė vilkėti vyriškus drabužius. 1997 metais jis ryžosi serijai rekonstrukcinių operacijų, kad susigrąžintų fizinius lyties požymius. Jis vedė moterį ir įsivaikino tris jos vaikus. Tačiau hepiendo nebuvo.
2004 metų gegužę žmona jo paprašė laikinų skyrybų. Kitą dieną Deividas nusižudė šaudamas sau į galvą. Jam buvo 38 metai.
Deivido istoriją žurnale "Rolling Stone" 1997 metais aprašė žurnalistas Džonas Kolapinta (John Colapinto). Vėliau jis išleido knygą "Kaip gamta jį sukūrė: berniukas, užaugęs mergaite".
Deividas Džonui Kolapintai sakė niekada nesijautęs mergaite, netgi vilkėdamas sukneles. Jo žodžiais, daktaras Manis išprievartavo jį ir jo dvynį brolį.
Daktaras Manis niekada viešai nepripažino savo klaidos.

TIK FAKTAI

* 2009 m. Lietuvos darželiams buvo skirtos "Gender Loops" programos, siūliusios darželinukams išbandyti priešingų lyčių žaidimus, drabužius ir pan.
* 2010 m. buvo parengtos rekomendacijos Švietimo ir mokslo ministerijai, kuriose siūlyta pateikti mokiniams alternatyvias šeimos sampratas, atmesti "heteroseksualumo prielaidą" ir visus lyčių santykius traktuoti kaip lygiavertes gyvenimo būdo alternatyvas. Tuo rūpinosi Tolerantiško jaunimo asociacija vykdydama projektą "Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvios socializacijos metodus".
* Europos Sąjungos struktūriniai fondai finansavo Vytauto Didžiojo universitete vykdomą projektą "Laimingų dienų mokykla", kurio dalis yra Lietuvos pedagogams parengta mokymo priemonė, rekomenduojanti mokytojams imtis įvairiausių priemonių ir mokymo technikų, kad "padėtų jaunuomenei mąstyti kitaip, nei jie buvo išauklėti, ir [naujai] apsvarstyti šeimos apibrėžimą". Mokymo priemonėje rašoma, jog vyraujantis požiūris į homoseksualius santykius yra nepriimtinas, paremtas stereotipais ir išgyvendintinas iš mokinių mąstymo. Programos skyriuje "Įvairovė ir šeima" rašoma, jog čia nagrinėjami seksualinės orientacijos ir šeimos įvairovės klausimai. Mokytojams patariama "paruošti iliustracijų, nuotraukų ir straipsnių paketą, kuriame parodytos ir apibūdintos skirtingos šeimos formos: pavyzdžiui, šeimos su vienu iš tėvų, klasikinė šeima, tos pačios lyties žmonių šeima".
* 2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamente buvo antrą kartą balsuota už portugalės Editos Estrelos parengtą projektą "Dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių", kurio nuostatos dėl mažamečių lytinio ugdymo įpareigoja jau pradinukus supažindinti su skirtingomis šeimos sampratomis ir pan. E. Estrelos projektas buvo atmestas, parlamentarai pasirinko alternatyvią rezoliuciją, kuri teigia, kad švietimo ir šeimos politika - valstybių narių vidaus reikalas. Prieš šį variantą balsavo liberalų atstovas Leonidas Donskis bei socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis.
* 2014 m. išleista vaikams skirta pasakų knygelė "Gintarinė širdis", kurioje pasakojamos istorijos apie homoseksualius princeses ir princus. Knygelės autorė - Neringa Mikalauskienė, viešai pasiskelbusi esanti lytinė mažuma. Dienraščio "Respublika" duomenimis, knygą išleido Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, parėmė Kultūros ministerija. (Išimta iš prekybos)
* Šiandien, gegužės 17 d., Lietuvos gėjų lyga Vilniuje, prie prezidentūros, rengia akciją norėdama atkreipti dėmesį "į pastaruoju metu stiprėjančius saviraiškos laisvės suvaržymus ir cenzūros apraiškas Lietuvoje." Juos neramina Neringos Dangvydės pasakų knygos "Gintarinė širdis" išėmimas iš prekybos, 2013 m. cenzūruotas "Baltic Pride" eitynių "Už lygybę" reklaminis klipas "bei kiti saviraiškos ir žodžio laisvės suvaržymai". Akcijos dalyviai ragins prezidentę nebeignoruoti LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių) piliečių problemų kaip nesvarbių.

(Šaltinis: "Vakarų ekspresas", "Respublika", "Lietuvos žinios", www.bernardinai.lt)