Lauras Lučiūnas: "Eurovizijoje" nesvarbu, kiek atlikėjas kentėjo ir kuo tapo

Vis dėlto pesimistams muzikos žinovas sako, jog Lietuvos vėliava ir vardas Didžiojoje scenoje jau yra nemažas laimėjimas.

– Kaip vertinate Eurovizijos atranką?

– Gerai vertinu, nes ji tapo įdomesnė. Dažnai apie „Euroviziją“ galvojama kaip apie dainos ar dainininko konkursą, bet nereikia pamiršti, kad tai yra televizijos laida. Iš esmės ar ji vyktų Lietuvoje, ar Didžiojoje scenoje, tai yra laida, ir viskas – svarbu. Šiemet atlikėjai turi dainuoti labai daug įvairių dainų, todėl jie atsiskleidžia iš įvairių pusių, žmonėms galbūt lengviau išrinkti. Beje, kai kuriose šalyse atskirai pristatomos dainos, atskirai – atlikėjai.

– Ką duoda užsienio vertintojai?

– Nepriklausomą požiūrį. Jie nežino, kas yra žvaigždė labiau, kas – mažiau. Jie vertina vienkartinį įspūdį. Atlikėjas, pasirodantis didžiojoje „Eurovizijoje“, turi tris minutes ir viskas. Jis visiems yra nežinomas. Nebent tai būtų pasaulinė žvaigždė. Todėl ir užsienio vertintojams tas pats, ar tai yra labai žinomas atlikėjas Lietuvoje, ar visiškai naujas.

– Kuo išsiskiria ši atranka? Ar tik tuo, kad žiūrovams įdomiau stebėti?

– Sunku pasakyti. Konkurse, juk nedalyvauja vienas atlikėjas, dalyvauja daugybė. Visi ruošiasi skirtingai, bet dažnas atlikėjo pasirodymas televizijoje duoda daug televizinės patirties. Daugelis dalyvaujančių atlikėjų nėra įpratę per savaitę kelis kartus eiti į televiziją, filmuotis ir ruoštis, lipti ant scenos, patirti iš naujo tą stresą. Tai – grūdinimas.

– Kaip į pasikeitusios atrankos taisykles reagavo atlikėjai?

– Reakcijų buvo visokių, visi klausinėjo, buvo daug neaiškumų. Tačiau atlikėjai dažniausiai tik padavę paraiškas pradeda skaityti taisykles. Daugiau klausimų galbūt kilo atlikėjams, kurie jau turėjo jiems parašytas dainas ir įsivaizdavo, kad tos dainos yra jų. Kompozitoriai bet kuriuo atveju išlošia, nes kuo daugiau kartų atliekama daina, tuo didesnis atlygis gaunamas.

Atlikėjai, žinoma, ieško patogumo: daug lengviau yra pasiruošti vieną dainą ir nuolat ją repetuoti. Tačiau dainai tobulinti juk bus dar daug laiko iki didžiosios „Eurovizijos“.

– Ar atlikėjai šiemet skiriasi nuo ankstesnių atrankų dalyvių?

– Taip, daug metų iš eilės daugeliui grupių „Eurovizija“ būdavo pirmas ir paskutinis pasirodymas, o pagal konkurso taisykles organizatoriai negalėjo nesuteikti galimybės mėgėjams. Žinoma, gal ir nėra blogai „duoti žmonėms eterį“, tačiau tikrai ne visi buvo jo verti.

Visi šių metų dalyviai labai užsidegę, visi labai nori laimėti. Manau, kad tie, kurie liko nuo pusfinalio, jau tikrai galvoja, kad būtent jie ir laimės. Tai gerai, tokie žmonės ir turi būti šiame konkurse. Tai nėra jų kūrybos pristatymas: tai – konkursas, kuriame atstovauji Lietuvai, savotiška olimpiada.

– Kaip vertinate dainas?

– Šiemet kompozitoriai užregistravo daugiau kaip 100 dainų, todėl komisijai teko gerokai paplušėti, kad atrinktų dainas. Atrinktos tos dainos, dėl kurių komisijos nuomonė sutapo. Galbūt buvo tikrai gerų dainų, tačiau nebuvo dalyvių, kuriems jos tiktų. Konkurse atsižvelgiama į atlikėjus, žiūrima, kokia daina tinka, kokia patinka, stengiamasi, kad ją gerai sudainuotų. Todėl ir aranžuotės pačiame konkurse keičiasi, kompozitoriai dirba. Puiku, kad yra gyva grupė.

– Ką pasakytumėte žiūrovams, kurie sako, kad dabar, kai išgirdome daug tos pačios dainos versijų, išrinkti laimėtoją yra dar sunkiau, nes juk kaip galiausiai ta daina skambės?

– Aš tik džiaugiuosi, jeigu žmonės apie tai kalba. Apskritai muzikinės laidos, daugybę metų rodytos televizijoje, švelniai tariant buvo nuobodokos. Gerai, jeigu žmonės galvoja apie dainas ir pradeda suvokti, kad gali būti įvairios dainos interpretacijos, kad, jei daina gera, gerai gali skambėti ir akustinė, ir elektroninė ar net metalo stiliaus versija. Tai reiškia, kad žmonės daugiau kalba apie muziką apskritai, o nuo to tik geriau visiems muzikantams.

– Gal turite savo dainą favoritę?

– Neturiu. Manau, kad tos dainos, kurios liko, geriausios. Tikrai atkrito silpnesnės. Man džiugu, kad liko ir lietuvių autorių parašytos dainos. Vadinasi, žmonės už jas balsuoja. Didžioji dauguma buvo užsienio autorių dainos, ir jos po truputį krito. O krito ne tik dėl lietuvių skonio, bet ir dėl užsienio atstovų bei muzikos ekspertų vertinimo.

Įdomu, kokia daina važiuos – lietuvių autorių ar ne; tai – intriga.

– Ką pasakytumėte manantiems, kad užsienio ekspertai nėra suinteresuoti išsiųsti geriausią mūsų atstovą?

– Manau, kad tai tik pamąstymai. Tie žmonės, kurie vertina, yra muzikos profesionalai, nei vienas jų pats „Eurovizijoje“ nedalyvauja, nekonkuruoja.

Užsienio komisijos nariai nėra nusiteikę priešiškai. Jie yra buvę Lietuvoje ir žino, kas ta Lietuva, geranoriškai sutiko būti komisijoje.

– Įvertinęs dainas ir likusius atlikėjus, kokią vietą galėtumėte prognozuoti?

– Manau, būtų nekorektiška prognozuoti, bet aš visada noriu, kad Lietuva laimėtų. Tiesą sakant, esu nesusipažinęs su kitų šalių atstovais. Bet mes ir neturime galvoti apie kitų šalių pasirodymus, turime galvoti, kaip geriausiai pasirodyti su esama daina ir atlikėju.

Jeigu pradėsi ieškoti, kaip padaryti kitaip nei kažkas darė, tai bus didesnis stabdis atlikėjui. Reikia galvoti tik apie savo pasirodymą.

Žinoma, svarbu, pvz., kada pasirodo atlikėjas. Jei jis pasirodo pradžioje, tai beveik neturi jokių šansų laimėti.

– Lietuva, pagal ištrauktus burtus, pasirodys antrojo pusfinalio pirmoje dalyje...

– Jeigu pirmoje dalyje pasirodysime pirmi ar antri, nebus labai gerai. Bet kuriuo atveju nereikia jaudintis.

Reikia nepamiršti, kad „Eurovizijoje“ yra tik pirma vieta: nėra nei paskutinės, nei šešioliktos, nei šeštos, nei keturioliktos... Niekas nebekalba apie tai praėjus mėnesiui. Mes tik čia skaičiuojame, o apskritai yra tik laimėtojas, todėl galima kautis tik dėl pirmos vietos. Kitų variantų nėra.

Puiku, kai užsidega Lietuvos trispalvė, parašomas šalies vardas: tai jau yra didžiausias pasiekimas. Svarbu, kad ten esame, nebijome ten nuvažiuoti ir padirbėti, o laimėjimas svarbus tik tuo atveju, jei esi pirmas.

– Ar visi atrankoje likę dalyviai turi tai, ko reikia Didžiajai scenai?

– Ne, ne visi. Gali pastebėti, jog atlikėjų nuotaikos svyruoja, kartais stiprus atlikėjas atrodo visiškai silpnai. Kai kurie labai stipriai pasitempė. Kita vertus, tik mes taip galime kalbėti, o žmonėms, kurie žiūrės tas tris minutes, nesvarbu, ar atlikėjas pasitempė, ar nepasitempė, kas jam nutiko per tą laiką, kiek jis kentėjo ir kuo tapo. Matys tris minutes atlikėjo, kurio jie nežino.

Mes bendrame kontekste atrodome taip, kaip mūsų kontekste atrodo tie naujokai, kurie ateina pirmą kartą. Įdomiausia tai, kad ten visi tokie susirenka. Beveik visi yra nežinomi kitose šalyse. Tai yra Europos dainų konkursas: labai daug kalbų, kultūrų, skirtingų skonių.. Sunku pasakyti, ar kokia folkloro įtaka šiemet ką nors duos, ar ne. Kažkada buvo būgnų metas, paskui roko metas, paskui vienos dainininkės scenoje metas...

– Ar tas madas nulemia buvęs laimėtojas?

– Šiek tiek nulemia, ir tai, žinoma, yra juokinga: nereikėtų sekti ta mada. Beje, pernykštės dainos, man atrodo, niekas neatsimena.

– Kodėl tada nutiko taip, kad ji laimėjo?

– Tuo metu ji paliko neblogą įspūdį, o ir praėjusių metų konkursas buvo silpnokas. Šiais metais, manau, konkursas bus stipresnis.

Visi sujudo, subruzdo. Susiėmė organizatoriai, kad reikia konkursą labiau sustyguoti, daugiau tvarkos įnešti. Ankščiau Balkanai turėjo labai daug įtakos. Atsirado naujos šalys, kurios atėjo su milžiniškais pinigais ir dideliu nusiteikimu laimėti. Kova gerokai nelygi. Vieni dainos reklamavimui išleidžia milijonus, o kiti atvažiuoja su aštuonių žmonių delegacija, kuriai nacionalinis kanalas apmoka lėktuvo bilietus, ir su trimis kostiumais – tuo ir baigiasi visa jų reklama.

Todėl, manau, ir mes turėtume daugiau stengtis, nebijoti. „Eurovizija“ juk nesibaigia tuo laimėjimu. Jei yra biudžetas, tada Lietuvos vardas nuskamba daugiau kartų. Atlikėjas gali paskraidyti, padalinti interviu, pasakyti, kad yra Lietuva, ir žmonės ten dainuoja. Tai, man atrodo, yra vienas svarbiausių dalykų, ir tai jokiu būdu nebūtinai turės įtakos finalui.