Ieva Zasimauskaitė: Mane vadina „juoduoju arkliuku“

- Kokių nuotaikų lydima išvykote į Portugaliją?

- Jaučiuosi stipri ir visiškai pasiruošusi. Supratau, kad labai daug žmonių prisidėjo ir vis dar prisideda prie šio svarbaus man įvykio, labai daug nuostabių žmonių mane išlydėjo ir įkvėpė. Visi jie man suteikia labai daug stiprybės. Tikiuosi, pasirodymo vakarą su manimi bus visa Lietuva.

- Daugeliui rūpi, kaip keisis pasirodymas, ką išvysime scenoje, smalsu, ar dainos pabaigą vainikuos lietuviškos eilutės...

- Pasirodymo gairės ir tam tikri šablonai organizatoriams išsiųsti, tačiau ir aš pati, ir su manimi vykstanti komanda, kaip atrodys pats pasirodymas, išvys tik paskutinėmis balandžio dienomis. Veikiausiai žiūrovai arenoje neišvys vaizdų, kuriuos pamatys televizijos žiūrovai - vizualizacijų, kuriose nusifilmavo daugybė gražių šeimų su vaikučiais ir, žinoma, garsieji mūsų šalies šokėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Mano dainos gerbėjų Lietuvoje ir užsienyje prašymu, paskutinės dainos eilutės skambės lietuviškai. Man jau teko dalyvauti 4 užsienio renginiuose, skirtuose mano pristatymui „Eurovizijoje“. Daugelis ten sutiktų žmonių patikino, jog lietuviškos dainos eilutės skamba nuostabiai. Manau, Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio jubiliejus - puikia proga Europai parodyti mūsų kalbą. Tai mano pasididžiavimas.

- Užsienio žiniasklaida kalba, jog pusfinalis, kuriame dainuosite - labai stiprus, sunku nuspėti, kurie jo dalyviai pateks į finalą. Maža to, jūs dainuosite po Čekijos atstovo, o iškart po jūsų pasirodys Izraelio atlikėja. Pastarieji laikomi konkurso favoritais. Negąsdina?

- Yra kaip yra. Aš į tai žiūriu optimistiškai. Visų mūsų kūriniai labai skirtingi. Svarbiausia, kad man neteks dainuoti nei prieš, nei po baladės. Tikiuosi, viskas bus gerai. Nespėliosiu, kokią vietą galėčiau užimti, tačiau patekimas į finalą man jau būtų didelis laimėjimas.

- Kiek užtruko jūsų kelias į Lisaboną?

- Šiemet neplanavau dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje, tačiau, kai gruodžio mėnesį Vytautas Bikus man pasiūlė savo kūrinį, atsisakyti negalėjau - iškart supratau, jog tai viena nuostabiausių dainų. Vadinasi, pasiruošimas vyksta jau 4-5 mėnesius. Nuo tada nebeturiu laisvadienių, o pastaruoju metu būna, jog miegu vos po kelias valandas. Viduje jaučiu tam tikrą nuovargį, tačiau negaliu pasiduoti, kai aplink mane tiek nuostabių, įkvepiančių ir palaikančių žmonių. Nežinau, kaip buvo ankstesniais metais, tačiau mano pašto dėžutėje be galo daug laiškų, visų jų net nespėju atrašyti. Palaikymo žodžius man siunčia ne tik tautiečiai, bet ir žmonės iš visos Europos ir netgi kitų žemynų. Daug kas mane praminė „Black horse“ (juoduoju arkliuku), galinčiu pasiekti netikėtų rezultatų.

- Paminėjote, kad nacionalinėje atrankoje dalyvauti neketinote, kol neišgirdote V.Bikaus sukurtos dainos „When We’re Old“. Kuo ji jus taip pakerėjo?

- Vytautas yra tiesiog stebuklų kūrėjas, magas. Jis ypatingas žmogus, kuris tikrai supranta mano vidinį pasaulį - tokio kūrėjo seniai ieškojau. Šiemet buvo penktasis kartas, kai dalyvavau nacionalinėje atrankoje. Aš visada buvau ta pati, keitėsi tik dainos, o laimėjau būtent su Vytauto kūriniu. Nors daugelis mane giria už tai, kaip atlieku šią dainą, kaip ją jaučiu, kaip dainuoju, tačiau aš sakau, kad būtent ši daina yra stebuklas ir magija, kurią jaučia žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio kampelių.