Grupė "Royce" - tamsoje įžvelgę šviesą

Joninių vakarą industrinėje Klaipėdos erdvėje, lofte "No. 74", jie pristatys debiutinį savo albumą "Black Lights". Na, o prieš pakylant šiuolaikinio elektroninio roko muzikinėms bangoms, apie grupės legendą, kūrybinius ieškojimus bei "pirmagimį" kalbamės su grupės vokalistu Ilja Gun.

Taigi netrukus klaipėdiečiams ir miesto svečiams rengiate koncertą. Kokia bus renginio programa?

Deja, Viešosios tvarkos skyrius uždraudė rengti koncertą prie "Kultūros fabriko", kur buvo planuota iš pradžių, nes tuo pat metu ant Jono kalnelio vyks Joninių šventė. Baimintasi, jog galime ją užgožti. Taigi koncerto vietą perkėlėme į industrinę Klaipėdos erdvę "Loftas 74" (Sandėlių gatvė 74).

Gal ten ir geriau, nes šiandien tinkamesnės vietos šiuolaikiniam alternatyvaus roko "tūsui" greičiausiai Klaipėdoje ir nėra.

Papasakokit, kokiomis aplinkybėmis grupėje gimė "pirmagimis"?

Mūsų grupė, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje, atsirado grojant pasaulyje pripažintą muziką. Atlikdami "Depeche Mode" kūrinius, mes daug išmokome, tai suformavo savitą muzikinį žodyną, skonį, muzikinę pasaulėjautą, kurią galiausiai panaudojome savo kūryboje.

Kas bus toliau, galvos nesukome, tiesiog labai intensyviai, kruopščiai, su pagarba atliekamai muzikai, vienerius metus ruošėmės pirmajam koncertui. Po jo tapo aišku, jog galime ir norime savo muzikinę kelionę pratęsti, kurdami savo muziką.

Susipažinome su muzikos prodiuseriu Vitu Vaičiuliu (dabartiniai jo projektai "Electronic I", "Naktinės personos", "Daddy was a Milkman"), ir pradėjome kartu dirbti. Pradžia buvo sėkminga. Pavyzdžiui, daina "Coming home" kai kurių radijo stočių "topuose" sukasi kone 13 savaičių.

Teigti, jog viskas ėjosi it iš pypkės, būtų naivu. Tie, kurie kuria, žino, koks tai ilgas ieškojimų, dvejonių ir apmąstymų reikalaujantis procesas.

Mūsų idėjos, eksperimentai iš Klaipėdos keliaudavo į Vilnių, į "MR15" studiją, ir ten užstrigdavo ilgesniam laikui. Ten gyvi instrumentų garsai buvo transformuojami į elektroninį skambesį. Rezultatai grįždavo į Klaipėdą, kur "Royce" viską "perleisdavo" per dar vieną "gyvą filtrą".

Kitos kompozicijos, atvirkščiai, atkeliaudavo iš Vilniaus į Klaipėdą. Gitaros, pritariamieji vokalai buvo įrašyti Klaipėdoje, o programavimo darbai vyko Vilniuje. Paskutinius potėpius uždėdavo vienas žymiausių "mastering" (paskutinieji garso paruošimo darbai. - Autor. past.) specialistų - Denis Emery. Iš viso prie albumo dirbo 9 žmonės. Štai taip, daina po dainos, ir gimė "Black Lights".

Jūsų pirmojo albumo pavadinimas ir viršelis dvelkia paslaptimi. Kokią žinią savo kūriniais ir įvaizdžiu nešate žmonėms?

Žinia - lengvai filosofinė. Per tamsų muzikinį skambesį stengiamės perteikti optimistinę žinutę. Be tamsos nesuvoktume šviesos prasmės.

Norėčiau pabrėžti, kad vizualiąją albumo dalį mums padėjo kurti labai talentingas ir išmintingas vilnietis grafikos dizaineris Džiugas Skrupskelis. Jis sugebšjo ne tik perteikti mūsų mintį vizualiai, bet ir ją papildyti, atskleisti. Buvom maloniai nustebinti šio jauno kūrėjo gilių minčių ir stiliaus, galime drąsiai teigti, kad Džiugas tapo tarsi mūsų naujuoju grupės nariu. Pateikiu albumo grafikos aprašymą, kuris ir paaiškina, ir papildo mūsų žinutę:

"Žodžių junginys "Black Lights" - dangiškoji prieštara, dualistinė idėja. Remiantis religija ir mitologija, Dievas atskyrė tamsą (blogį) ir šviesą (gėrį) pirmąją kūrimo dieną. Tai paneigia prieštaringas pavadinimas. Jis griauna nusistovėjusią normą ir parodo harmoniją tarp šių skirtingų galių, sukurdamas dvilypumą, kuris atsiskleidžia muzikoje."

Norint aiškiau perteikti prasmę, pasitelkiamas gyvybės, pastovaus tobulėjimo, teigiamos energijos simbolis - apskritimas, kuris grafiškai įkomponuojamas į vidurį ir apsupamas tamsos.

Tuščiaviduris apskritimas leidžia lengviau kvėpuoti, kuria švaros, kokybės jausmą. Žmogus, bendraudamas su vizualu (2-3 sekundes), sugeba įsisavinti vizualią informaciją, nes pasitelkta figūra yra neapkrauta ir gerai žinoma žmogui.

Juoda spalva ir joje įkomponuotas baltas simbolis, elementas, sukuria rafinuotumo, prabangos, kokybės jausmą.

Žinia, kurį laiką koncertavote, atlikdami programą "Playing the Depeche". Ir savo profesionalumu, kokybe, panašumu į visiems puikiai žinomą "Depeche Mode" nustebinote daugelį klaipėdiečių. Ar tai buvo jūsų raktas į žinomumą?

Mūsų raktas - muzikantai ir didelė intencija. Mus suvienijo mintis, jog, norint būti išgirstam, privalai turėti ką pasakyti, o ne priblokšti pigiais triukais. Taigi teko atsiraitoti rankoves ir paplušėti taip, kaip lig šiol nedirbo nė vienas projektas Lietuvoje.

Galbūt skamba arogantiškai, bet pradinė mintis buvo tokia, - šypsosi. Gerai supratome, jog tai vienintelis kelias, norint prasibrauti pro garsių grupių projektais užgrūstas lietuviškos muzikos džiungles.

Pasirinkę sunkesnį kelią (iki pirmo mūsų pasirodymo prabėgo kone pusantrų metų) nesigailėjome ir supratome - "lengviau" mums netinka, tad nusprendėme priimti ir kitą iššūkį. Štai tada ir prasidėjo kitas mūsų nuotykis, po kurio ir gimė debiutinis albumas.

Ar sulaukiate palyginimų, kad "Royce" muzikos stilius, vokalas primena minėtą britų muzikos grupę?

Normalu, kad žmonės lygina, bet sutikti, kad mes kopijuojame idėjas ar atlikimo formą, tikrai nenorėtume. Tai tik paviršutiniškos įžvalgos. Labiau išprusęs klausytojas dar niekad mūsų nelygino su šia grupe. Kita vertus, teigti, kad "Depechai" nieko dėti, irgi būtų neteisinga - juk būtent jie mums padėjo susitikti, susigroti, esame jų gerbėjai, ir tai, be abejonės, atsispindi mūsų kūryboje.

Grupės muzikos žanrą patys įvardijate kaip "dark baroque alternative synth rock". Apibūdinimas lyg ir aiškus, tačiau kaip suprasti tą "baroque"?

Barokas savo prigimtimi yra šviesiausiai ir skaidriausiai dramą atskleidžiantis stilius. Sykiu tai reiškia puošnų, prabangų stilių, gal kiek primena kičą.

Kaip vyksta kūrybinis procesas: iš pradžių gimsta tekstas, muzika ar idėja? Kas juos kuria ir kaip ateina įkvėpimas?

"Royce" kūrybinis procesas įprastomis darbo valandomis neapibrėžiamas. Faktiškai visų dainų žodžių ir muzikos autorius esu aš. Įprastai atsinešu muzikinę idėją ir grupė ją "išrutulioja".

Įkvėpti gali ir būgnininko netyčia sugrotas ritmas ar Vito paleistas teisingas elektroninis "vibe'as". Konkrečių receptų nėra. Poros dainų tekstus parašė mano draugas Vladimiras Bogdanovas.

Tam, kad išlaisvintume savo idėjas, kurios tūno giliai pasąmonėje, kartais po repeticijų pasiliekame studijoje ir improvizuojam. Kartu klausomės muzikos, ją aptarinėjam. Kartais, susirinkę repetuoti, neišgauname nė garso - šnekamės ir mums neatrodo, jog būtume tuščiai praleidę laiką. Dažnai mąstymas ir kalbėjimas apie muziką yra svarbesnis už patį grojimą.

Kaip minėjau, daug patyrusių žmonių dalyvavo, kuriant albumą. Kaip sakė vienas garsus džiazo pianistas Keitas Džaretas (Keith Jarrett): "Babies don't come from babies" ("Kūdikiai negimdo kūdikių". - Autor. past.)