Gaivus permainų vėjas koncerte "Keturi saksofonai ir orkestras"

Savo jaunatviška energija, įtaiga ir novatoriškomis idėjomis saksofonų kvartetas „Signum“ jau keletą metų pučia gaivų permainų vėją į Europos koncertų sales ir festivalius. Kad ir kur jis pasirodytų – Carnegie salėje Niujorke ar ant Dolomitinių Alpių snieguotų viršukalnių, – eksperimentavimo džiaugsmas ir įvairiapusiškumas atsispindi ne vien „Signum“ atliekamose neįprastose programose.

Keturis jaunus muzikus galima išgirsti atliekančius tiek klasikinius kūrinius kvartetui, tiek jų pačių sukurtas nuostabias, negirdėtas gerai žinomų kūrinių aranžuotes, papildytas nauju įkvepiančiu skambesiu. Atlikdamas muziką nepaprastai lengvai ir dažniausiai be natų, šis jaunas ansamblis kūrybiškai pasinaudoja šiais gebėjimais, papildydamas savo pasirodymus sceniniu judesiu ir instrumentinio teatro elementais.

Saksofonistai Blažas Kemperle, Erikas Nestleris, Alanas Lužaras ir Guerino Bellarosa į kvartetą susibūrė 2006 metais. 2013 m. „Signum“ debiutavo Niujorko „Carnegie Hall“. Labai svarbus jiems buvo „Rising Stars 2014/15“ („Kylančių žvaigždžių“) apdovanojimas, kurį suteikė Europos koncertų salių organizacija. Po jo pasipylė kvietimai koncertuoti tokiose prestižinėse salėse kaip Londono Barbican Centre, Vienos Konzerthaus“, Amsterdamo Concertgebouw, Briuselio Palais des Beaux-Arts, Lisabonos Gulbenkian, Liuksemburgo, Kelno filharmonijos ir kt.

„Signum“ bendradarbiauja su įvairių žanrų atlikėjais. Rugpjūtį jie koncertavo festivalyje „Akordeono muzikos savaitė“ Vilniuje su akordeonininku Martynu Levickiu.

Modestas Pitrėnas nuo pernai rudens yra LNSO vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Jis taip pat diriguoja spektaklius Latvijos nacionalinėje operoje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Varšuvos Didžiajame teatre, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Kelno, Helsinkio nacionalinėje operoje, Maskvos Didžiajame teatre, Sankt Galeno operoje. Dirigentas yra parengęs simfoninių partitūrų ir su Latvijos nacionaliniu, Krasnojarsko valstybiniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestrais. Su minėtais kolektyvais koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kinijoje. M. Pitrėnas mielai bendradarbiauja ir su Klaipėdos kameriniu orkestru.

Maestro įteiktas Latvijos Pripažinimo Kryžius, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno bei Baltijos Asamblėjos meno premijos.

„Signum“ ir M. Pitrėno diriguojamo orkestro koncerto svarbiausia intriga – žymaus amerikiečių minimalisto Philipo Glasso Koncertas keturiems saksofonams ir orkestrui.

KKS nuotr.

Pasak Mindaugo Urbaičio, „Ph. Glassas iš tiesų pakeitė šiuolaikinės muzikos pasaulį: tai muzika, kurią mes pažįstame, net jei neįtariam taip maną, muzika, kuri sukūrė ryškiausius vadinamojo minimalizmo skiriamuosius bruožus, o kompozitorius, tai padaręs, jau seniai yra šių dienų kultūros simbolis. Ph. Glasso muzika yra lygiai tiek įtakinga, kiek ir supriešinanti klausytojus į dvi stovyklas, ji puikiai parduodama, nes yra lengvai atpažįstama. Jo muziką galima girdėti gausybėje įrašų, operos ir kino teatruose, koncertų salėse: ankstyvoji kūryba daug ką glumino ir erzino, muzikos kritikai laidė į ją daugybę strėlių, o vėlesnioji tapo jau įprasta muzikinės kasdienybės dalimi.“

Šią ekspresyvią programą įrėmins dvi baletinės siuitos. Lietuvių išeivijos kompozitorius Vlado Jakubėno  vienintelio sceninio kūrinio – baleto „Vaivos juosta“ partitūra pražuvo karo metais, vėliau autorius muziką atkūrė iš atminties, o neseniai ją orkestravo kompozitorius Marius Baranauskas.

Igoris Stravinskis laikomas viena svarbiausių šiuolaikinės muzikos asmenybių, kurio kūryba taikliai apidrėžė esminius XX a. muzikos bruožus. Siuitą „Petruška“ jis sudarė iš ryškiausių legendinio Sergejaus Diagilevo užsakymu 1911 m. sukurto baleto epizodų. Tai, pasak autoriaus, „linksmos 4 paveikslų scenos“. Pagrindiniai veikėjai – trys lėlės, kurias fokusininkas atgaivina ir suteikia tikrus žmonių jausmus. Meilės trikampis baigiasi tragiškai – Petruška žūsta nuo konkurento rankos.  Šių veikėjų aistrų dramai priešpastatoma kraštinių paveikslų muzika, kurianti itin spalvingą rusiško užgavėnių karnavalo atmosferą.

Vitališkas I. Stravinskio baleto skambesys bus ryškus festivalio pabaigos akcentas, paliksiantis viltingai laukti kito permainų rudens.