Edmundas Kučinskas minėdamas 45-erių metų scenos veiklos jubiliejų surengs tikrą šou

„Edmundo Kučinsko Šou“ –  įspūdingi, energingi,  paliekantys neišdildomą  įspūdį ir suteikiantys žiūrovui daug džiaugsmo. Su profesionaliu šviesų spektakliu, puikiu įgarsinimu, kuriuo pasirūpina geriausi šios srities specialistai.  Su vizualiniais scenos efektais: ekranais, fejerverkais, staigmenomis.  Su  puikiomis dainomis, kurios spaudžia ašarą, arba priverčia kojas pačias kilnotis.

Edmundo Kučinsko dainos – reikšminga mūsų populiariosios muzikos istorijos dalis. Gyvoji istorija, nes ji prasidėjusi prieš 45-erius metus dar nesibaigė. Prieš kelis metus Edmundas Kučinskas  kilnojo Lietuvos arenų stogus su įsimintinais jubiliejiniais šešiasdešimtmečio koncertais, o dabar vėl yra proga didelei šventei – 45-erių metų scenos jubiliejus!

Atrodo tik vakar dar visai žalias septyniolikmetis virpančiomis kojomis lipo į pirmąją savo gyvenimo rimtą sceną legendiniame Palangos kurhauze, o šiandien už nugaros –  jau 45-eri puikūs ir įspūdingi dainininko karjeros metai.  45-eri metai nuostabaus gyvenimo, kai  miestai ir scenos vienas kitą keitė lyg kaleidoskope, aidėjo  griausmingi aplodismentai,  į glėbį netilpo gėlės ir pylėsi gerbėjų komplimentai. 

Metai bėga, o dainos vis gimsta ir randa klausytoją.  Vienos -  įtaigios ir išgyventos,  tokios tikros ir jaudinančios, kad ašarą nubraukti visai ne gėda. Kitos – pašėlusiai linksmos,  kviečiančios šokiui, nuolat klausomos šeimos šventėse, giminės susiėjimuose ar mielai kompanijai susibūrus prie stalo.

Edmundas Kučinskas savo atliekamas dainas skaičiuoja šimtais, daugelis jų – paties talentingojo atlikėjo ir sukurtos. Kiekvienam koncertui iš gausaus daugiau nei trijų  šimtų dainų lobyno jis pats atsirenka geriausias ir progai tinkamiausias.

Ir šiandien vėl laikas atverti tą įstabią dainų skrynią, nes savo keturiasdešimt penkerius sceninės karjeros metus  Edmundas Kučinskas rengiasi pažymėti išskirtinai ir griausmingai. 

Edmundo Kučinsko Šou susirinkusieji išgirs tiek legendines, tiek naujas dainas.  Yra dainos, kurios kaip kertiniai akmenys – sudaro pagrindą. Tai „Laimės žiburys“, „Lai lai angelai“, „Už tuos, kurie“, „Atidarykim duris“, „Ugnis ir ledas“, „Už strazdo giesmę“, „Ne vieni“...  Be jų koncertas būtų lyg be stuburo. O va, kas aplink – kiekvieną kartą pats dainininkas sprendžia. Norisi ir senų dainų prisiminti, ir naujų neužmiršti. Štai „Raudonom rožėm sninga“ – nauja daina, kurią  būtina įtraukti į programą, nes klausytojai jau ją įvertino ir pamėgo.