Dvidešimt metų džiazo ritmu

Tačiau kartu jie tikina, kad dar nebūta problemų, kurių neišspręstų betarpiškas bei šiltas bendravimas su atlikėjais, festivalio skleidžiamos dvasios jėga, išmanumas ir paprasta juoda lipni juosta.

O štai jubiliejinis ir vis dar nemokamas Klaipėdos pilies džiazo festivalis šiemet žada miestiečiams ir svečiams išskirtinę skirtingų muzikos žanrų bei stilių įvairovę, į Klaipėdą sugrįžtančias ar pirmą kartą atvykstančias džiazo pasaulio žvaigždes, daugybę įvairių renginių bei dovanų miestui.

IŠAUGO. Organizatorių teigimu, Klaipėdos pilies džiazo festivalis tapo svariu uostamiesčio kultūriniu renginiu, vienijančiu ne tik džiazo muzikantus, bet ir gausybę įvairių kitų meno sričių bei skirtingų visuomenės grupių atstovus.

Kuklus biudžetas

Pirmasis džiazo festivalis uostamiestyje surengtas 1994-aisiais, nedideliame "Bohemos" (Klaipėdos dailės parodų rūmų) kiemelyje. Tai buvo vienos dienos renginys, į miestą sukvietęs regiono ir šalies diksilendus bei džiazo muzikantus.

"Lietuvoje tuomet būta didžiulio tradicinio džiazo pakilimo. Taip pat 10 dešimtmečio pradžioje kartu su kolegomis teko daug koncertuoti užsienio festivaliuose. Matant, kokia tai būna šventė, kokie tai atlaidai džiazo muzikantams, nuspręsta, kad panašų renginį privalu turėti ir Klaipėdoje. Tiesa, neplanuota, kad festivalis kada nors taps didžiuliu tarptautiniu, unikaliu daugeliu prasmių renginiu bei švęs savo dvidešimtmetį", - sakė festivalio sumanytojas Vytautas Grubliauskas-Kongas.

Jo teigimu, rengiant pirmąjį festivalį trūko tiek organizacinės patirties, tiek ir elementarių finansinių išteklių. Pirmojo festivalio biudžetas tesiekė 1,5-2 tūkst. litų.

"Tačiau iki šių dienų puikiai pamenu Artašeso Gazariano duotą patarimą - organizuojant pirmąjį festivalį nevalia manyti, jog į kažką galima nekreipti dėmesio, jog kažkas gali ir nepavykti bei į kai kuriuos dalykus galima žiūrėti atsainiai. Atvirkščiai, būtent nuo pirmojo renginio priklauso tolesnis jo likimas - arba jis tuo ir baigsis, arba jis padės pagrindus gražiai istorijai, - sakė Kongas.

- Pirmojo festivalio metu didelio ažiotažo nesulaukėme. Tai buvo naujas, neįprasto formato renginys. Tačiau jau renginiui prasidėjus į jį pradėjo rinktis vis daugiau žmonių. Iki šiol gerai pamenu vieną paskutiniųjų pirmojo festivalio akimirkų - "Bohemos" kiemelis pilnutėlis žmonių, besimėgaujančių muzika ir kartu su atlikėjais kuriančių ypatingą atmosferą. Būtent tai įkvėpė, paskatino surengti festivalį ir kitais metais."

NAUJA TRADICIJA. Vakar greta Pilies jachtų uosto oficialiai atidaryta Džiazo vėtrungių alėja. Kol kas joje išdygo tik viena džiazuojančio, laisvo vėjo kryptį rodanti vėtrungė, tačiau vis po naują vėtrungę alėjoje ketinama pastatyti prieš kiekvieną festivalį.

Paženklintas lietumi

Per du gyvavimo dešimtmečius Klaipėdos pilies džiazo festivalis ne kartą keitė savo vietą - jau po kelerių metų iš "Bohemos" kiemelio jis persikraustė į Laikrodžių muziejaus kiemelį, vėliau, festivaliui augant bei vis daugėjant žiūrovų, į Teatro aikštę, o nuo pernai - į Kruizinių laivų terminalą. Kiek kito ir pats festivalio pavadinimas.

"Žodžio "pilis" atsiradimas festivalio pavadinime turi savo istoriją. Vizijos būta paprastos - daugelis panašių festivalių pasaulyje vyksta išskirtinę aurą turinčiose erdvėse, pavyzdžiui, senose pilyse ar senamiesčiuose. Tikiu, kad gal po penkerių ar dešimties metų festivalis, arba bent jau dalis jo renginių, tikrai persikels į Klaipėdos piliavietę. Jau šiandien jo oficialus startas skelbiamas ant piliavietės pylimo, o sprendimas persikelti į Kruizinių laivų terminalą natūraliai festivalį priartino prie miesto širdies.

Taip, būta daug skeptikų, kai festivalis nusprendė išeiti iš uždaro Laikrodžių muziejaus kiemelio. Bijota, kad bus prarasta specifinė festivalio dvasia. Kritikuotas ir sprendimas išsikraustyti į Kruizinių laivų terminalą. Tačiau ši vieta ypatinga, turinti unikalią aurą bei jau pasiteisinusi. Kruizinių laivų terminalas ideali vieta džiazo festivaliui, ypač geru oru", - teigė Kongas.

Tačiau būtent gero oro festivaliui, matyt, kažkas iš aukščiau vis pagaili bei lietus jau tapo beveik neatsiejama Klaipėdos pilies džiazo festivalio dalimi.

"Per šiuos du dešimtmečius būta tik kelių festivalių, kurių metu visiškai nelytų. Nuo lietaus net bandėme bėgti ir sykį festivalis specialiai organizuotas liepos viduryje. Tačiau tąkart taip pat gavome lietaus. Matyt, tai lemties ženklas. Jau kiek vėliau atėjo suvokimas, jog geram renginiui prasto oro nėra. O žiūrint iš filosofinės pusės - lietus yra neatsiejama Klaipėdos bei jau dabar ir festivalio dalis", - pasakojo V. Grubliauskas.

SUGRĮŽTA. Į jubiliejinį festivalį grįžta ir pernai Klaipėdoje jau koncertavusi amerikietė Šeila Rai Čarles (Sheila Ray Charles). Šiemet ji scenoje pasirodys kartu su būriu lietuvių muzikantų bei Kongu.

Žvaigždžių kaprizai

Kongo teigimu, tarptautiniu Klaipėdos pilies džiazo festivalis tapo jau antraisiais ar trečiaisiais savo gyvavimo metais. O per du dešimtmečius į uostamiestį festivalis sukvietė dešimtis garsiausių pasaulio džiazo muzikos žvaigždžių - Tūtsą Tylemaną (Toots Thielemans), Meinardą Fergiusoną (Maynard Ferguson), Džo Semplą (Joe Sample), Džodžo Mejerį (Jojo Mayer), "Tower of Power" ir daugelį kitų.

"Dalis jų ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Lietuvoje koncertavo vienintelį kartą. Galimybė pabūti šalia jų - tai tam tikra Dievo dovana Klaipėdai, miestiečiams ir visiems šalies džiazo muzikos mėgėjams", - pažymi V. Grubliauskas.

Tačiau būtent džiazo pasaulio garsenybės organizatoriams sukeldavo kone daugiausia rūpesčių. O jų reikalavimų sąrašas prasidėdavo nuo specialių bėgiojimui skirtų maršrutų sudarymo ar Lietuvoje iki šiol neregėtų muzikos instrumentų suradimo iki išskirtinių draudimo polisų, kuriuose privalėjo mirgėti ne vienas nulis.

"Beveik kaskart dirbant su žvaigždėmis iškildavo itin sudėtingų situacijų. Kiekviena garsenybė pateikdavo ilgiausius lapus savo reikalavimų. Vienas norėdavo konkrečių vietų lėktuve sau ir savo komandai, kitas, pavyzdžiui, paprašydavo būtent 1975-aisiais pagaminto klavišinio instrumento, tam, kad atskleistų identišką to meto muziką, trečias - specialios, niekam nežinomos arbatos balso stygoms skalauti. Kai kurie atlikėjai kartu atsiveždavo ir savo mamas ar antrąsias puses, kurių reikalavimai būdavo dar griežtesni, nei pačių garsenybių", - pasakojo prieš dešimtmetį festivalio organizatoriaus vairą perėmusi Inga Grubliauskienė.

Pagrindinis koziris

I. Grubliauskienės teigimu, vienas pagrindinių kozirių, gelbėjusių ne kartą bendraujant su pasaulinio lygio žvaigždėmis, tai ypatinga uostamiesčio ir festivalio dvasios jėga.

"Kai į uostamiestį atvykę atlikėjai susidurdavo su mūsų nuoširdžiu bendravimu, visų mūsų rūpesčiu jais, pajusdavo išskirtinę festivalio dvasią, tai dažnas kontrakte parašytas punktas paprasčiausiai nueidavo į nebūtį. Ne vienas atlikėjas ne tik kad užsibūdavo scenoje daug ilgiau, nei būdavo numatyta, bet dar ir su visais naktiniuose renginiuose grodavo iki ryto, o į oro uostus vykdavo nemiegoję", - sakė Klaipėdos pilies džiazo festivalio prezidentė.

"Kiekvienas festivalis turi savo dramą, problemą bei kritinį tašką. Sunkiausia, kai jau pasirašius kontraktą su atlikėjais, ne dėl mūsų kaltės, o dėl objektyvių priežasčių tie pasirodymai neįvyksta", - pažymėjo V. Grubliauskas.

Tiesa, Kongas priduria, kad dažnai, atrodytų, kilus neišsprendžiamoms, kone pasaulinio mąsto problemoms gelbėja išmanumas bei paprasta juoda lipni juosta.

"Vienas atlikėjas reikalavo konkrečios firmos rojalio, kurio nepavyko atgabenti į uostamiestį. Tad scenoje pastatėme "Estonia" firmos rojalį, lipnia juosta užklijavome pavadinimą bei įtikinome muzikantą, kad jis tikrai yra puikios kokybės, kas, be abejo, tiesa, instrumentas. Arba sykį reikėjo rasti specialią pianisto kėdutę beveik 200 kilogramų sveriančiam muzikantui. Viename iš uostamiesčio barų panašią kėdę radome, nupjovėme jai kojas bei taip pat įtikinome atlikėją, kad ši kėdė ne ką prastesnės kokybės, nei jo prašytoji. Kėdė jam taip patiko, kad ją jis net norėjo vežtis namo. Bet neleidome, nes turėjome grąžinti į barą", - prisiminimais dalijosi Kongas.

Neišvengia kuriozų

Į nemalonią situaciją koncerto uostamiestyje metu yra patekusi džiazo deive tituluojama Kendi Dalfer (Candy Dulfer). Scenoje įstrigo bei nulūžo jos batelio kulniukas.

"Tikriausiai tai likimo pirštas, jog į vienintelę siaurą skylutę scenoje turėjo pataikyti būtent pasaulio mega žvaigždės kulniukas. Bet džiazo muzikantų filosofija ir mentalitetas yra unikalūs. Tikras džiazo muzikantas ne tik kad dėl to nenutrauks koncerto reikšdamas pretenzijas organizatoriams, bet ras iš to išeitį bei padarys šou, taip sau sukurdamas didesnę vertę", - sakė Kongas.

Festivalio metu pasitaikė ir daugiau įvairių kurioziškų situacijų. Anot I. Grubliauskienės, vieno festivalio metu dėl atsisegusių petnešų scenoje vos nenusmuko tuo metu savo solo grojusio grupės "Tower of Power" būgnininko kelnės.

Taip pat būta atvejų, kai Lietuvos nepasiekdavo dalis muzikantų instrumentų arba oro uostuose dingdavo visas atlikėjų bagažas.

"Yra tekę vienai atlikėjai pirkti naujus rūbus, kosmetikos priemones, ieškoti specialiai juodaodžiams skirtos veido pudros, kurios Klaipėdoje nė su žiburiu nerasi. Sykį taip pat teko sekmadienį atidaryti vieną iš uostamiesčio optikų, tam, kad atlikėjui, festivalio metu sulaužiusiam savo akinius, pagamintų naujus. Buvo ir taip, kad vienas muzikantas dėl laiko juostų skirtumo dienos metu taip kietai įmigo savo viešbučio kambaryje, jog nepasirodė scenoje numatytu laiku. Tad teko maldauti viešbučio darbuotojų, kad mus įleistų į kambarį, jog galėtumėme jį pažadinti", - teigė I. Grubliauskienė.

Sugrįžtančios ir naujos žvaigždės

Pasak I. Grubliauskienės, pagrindiniai 20-ojo, jubiliejinio, Klaipėdos pilies džiazo festivalio koncertai jau tradiciškai vyks Kruizinių laivų terminale birželio 6-8 d.

"Tokios skirtingų muzikos žanrų ir stilių atlikėjų bei muzikantų įvairovės festivalyje dar nėra buvę nė karto", - sakė I. Grubliauskienė.

Į jubiliejinį festivalį šiemet pakviestos sugrįžti uostamiestyje jau koncertavusios žymiausios džiazo pasaulio žvaigždės - džiazo legenda Erikas Marientalis (Eric Marienthal), džiazo deivė Kendi Dalfer, Kaukazo dvasios skleidėjai iš Gruzijos "Zumbaland", temperamentingieji bulgarai "Akaga", viltį skleidžianti amerikietė Šeila Rai Čarles (Sheila Ray Charles).

"Publikos abejingos nepaliks ir pirmą kartą į uostamiestį atvyksiančios džiazo pasaulio garsenybės - nepakartojamų šou scenoje meistras austras Rafaelis Vresnigas (Raphael Wressnig), džiazo ir elektroninės muzikos eksperimentatoriai vokiečiai "Jazzanova" bei krištolinio balso savininkė amerikietė Pauletė Makviljams (Paulette McWiliams). Scenoje pasirodys ir dar dešimtys kitų Lietuvos bei užsienio muzikantų ir atlikėjų, gausios Klaipėdos krašto jaunimo džiazo pajėgos", - teigė festivalio prezidentė.

Šiemet festivalio metu būsią ir išskirtinių premjerų. Valentino Masalskio vadovaujamas Klaipėdos jaunimo teatras ir kompozitorius Tomas Kutavičius pristatys specialiai festivaliui sukurtas ritmą, balsą, judesį bei fortepijono skambesį jungiančias muzikos ir teatro improvizacijas.

Įvairūs kiti renginiai

Festivalio prezidentės teigimu, Klaipėdos pilies džiazo festivalis jau tampa svariu uostamiesčio kultūriniu renginiu, vienijančiu ne tik džiazo muzikantus, bet ir gausybę įvairių kitų meno sričių bei skirtingų visuomenės grupių atstovus.

Likus savaitei iki oficialios festivalio pradžios prekybos centre "Akropolis" numatyta atidaryti mados ir džiazo sintezės parodą "Mados džiazas", kurioje savo džiazuojančius kūrinius pristatys daugiau nei 10 žymių Lietuvos dizainerių. Prieš pat festivalį Baroti galerijoje duris atvers šalies tapytojų darbų paroda "Džiazuojanti tapyba".

Festivalio metu taip pat vyks pirmą kartą Lietuvoje rengiamo geriausio metų keliautojo konkurso "Kolumbas LT" nugalėtojų apdovanojimai bei taip pat pirmą kartą uostamiestyje organizuojama tarptautinė regata "ORC &Klaipėda JAZZ RACE".

Džiazo vėtrungių alėja

Jubiliejinio festivalio proga jo organizatoriai nusprendė Klaipėdai padovanoti įspūdingo dydžio, beveik 4 m aukščio ir daugiau nei 15 m ilgio Džiazo freską. Joje bus pavaizduotos žymiausios pasaulio ir šalies džiazo muzikos žvaigždės, per du dešimtmečius koncertavusios Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje. Freską ant Pilies g. 6-ojo namo sienos ketinama nutapyti iki birželio pradžios.

Į jubiliejinį festivalį atskuba ir Šiaurinio rago mergaitė. Tai nauja, bučinį namo grįžtantiems ar į svečius atvykstantiems dovanojančios mažos klaipėdietės skulptūra, sukurta skulptoriaus Romualdo Kvinto. Skulptūrą "Bučinys" uostamiesčiui dovanoja viena uosto krovos bendrovė.

O štai vakar greta Pilies jachtų uosto oficialiai atidaryta Džiazo vėtrungių alėja. Kol kas joje išdygo tik viena džiazuojančio, laisvo vėjo kryptį rodanti vėtrungė, tačiau vis po naują vėtrungę alėjoje ketinama pastatyti prieš kiekvieną festivalį.

Minėtą vėtrungę sukūrusio meistro Lauryno Juodeškos teigimu, tokia džiazuojanti vėtrungė yra kone pirmoji visoje Lietuvoje.

Vėtrungės priekyje pavaizduota smuiko ir boso raktų sintezė, suformuojanti savotišką širdelę bei taip kalbanti apie meilę muzikai. Vėtrungė taip pat papuošta džiazo festivalio simbolika, pilies bokštu, burlaiviu, džiazo muzikantų figūrėlėmis bei kitais uostamiesčio ir festivalio simboliais.