Žygyje "Pasieniečių keliais" prisimintas ir Antanas Straukas

Turbūt nedaug rasime Lietuvoje vietovių, iš kur nebūtų kilusių pasieniečių, kitų karių, kurie vienaip ar kitaip nukentėjo ar net prarado gyvybę gindami Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą ir užtikrindami savarankiškos valstybės visavertį gyvavimą. Todėl Šilalės kraštiečių draugija Vilniuje drauge su Tauragės apsk. LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Šilalės rajono šauliais prisimena ir kitiems primena savo kraštiečio Vyčio kryžiaus kavalieriaus, pasienio policininko A. Strauko pasiaukojamą tarnystę ir auką tėvynei Lietuvai.

Baigiantis I pasauliniam karui, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos valstybę. Šią deklaruotą nepriklausomybę apgynė savanoriai ir šauktiniai kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Nepriklausomybės kovose drauge su kitais šauktiniais 1919-1920 m. kovojo ir A. Straukas.

PAMINKLAS. Laukuvos jaunieji šauliai žygio dieną prie atidengto paminklo "Išniekintų Lietuvos partizanų atminimui". E. Burčo albumo nuotr.

Biografija

A. Straukas gimė 1898 birželio 13 d. Gulbių k., Laukuvos valsčiuje, Tauragės apskrityje. Baigė liaudies mokyklą, į karo tarnybą jį 1919 m. pašaukė Tauragės apskrities naujokų ėmimo komisija. Dalyvavo nepriklausomybės kovose 1919 m. su bolševikais ir 1920 m. su lenkais. Apdovanotas Vyčio kryžiumi, Nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu. Užsitarnavo vyresniojo puskarininkio laipsnį.

1922 m. išleistas į atsargą, o apie 1923 m. pradėjo dirbti Klaipėdos m. policijoje. 1930 m. gavo vachmistro laipsnį. 1931 m. vedė Akviliną Stroputę, susilaukė trijų dukterų. 1934 m. perėjo į pasienio policiją, dirbo Skirvytės, 1935 m. ? Rusnės pasienio postuose. 1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, A. Straukas perkeltas į Labatmedžių pasienio postą.

A. Straukas palaikė artimus ryšius su giminėmis ir jaunystės draugais. Buvo guvus, mėgo klojimo teatrų pasirodymus, pats dalyvavo su tarnybos draugais Laukuvos ir kitų tarnybos vietų šventėse, buvo visuomeniškai ir pilietiškai aktyvus.

1940 m. Lietuvą okupavus SSRS ir pasienio postus užėmus sovietų kariuomenei, A. Straukas iškeltas į Žagarę, tačiau panaikinus Lietuvos-Latvijos sieną perkeltas į Šiaulius, kur dirbo vyresniuoju policininku. Nuo 1940 m. rugsėjo 23 d. iš tarnybos atleistas. Kurį laiką slapstėsi, o prasidėjus karui, 1941 m. birželio 23 d. buvo žiauriai nužudytas besitraukiančios rusų kariuomenės specialiojo dalinio netoli gimtinės gretimame Šiauduvos kaime. A. Strauko išniekintas kūnas Šiauduvoje rastas praėjus keliems mėnesiams.

Žygis

Birželio 22 d. į žygio trasą patraukė daugiau nei 640 žygeivių. Organizatoriai parinko nenuobodų maršrutą, kuris driekėsi Lietuvos pasieniu su Baltarusija, pamiškėm, palaukėm pro Medininkų pilį. Vinguriavo gražių, archaiškų gatvinių kaimelių vidaus kiemais, natūralių pievų atšlaitėmis. Priešpaskutinį kontrolinį punktą organizatoriai įkėlė į Aukštojo apžvalgos bokštą, kur užlipę galėjome akimis pasigrožėti apylinkių panoraminiais vaizdais, nusileidę - skulptorės Dalios Matulaitienės keturių žirgų aukuru.

Nueita 41 km. Perduotos kelios draugijos išleistos knygos Pasieniečių mokyklos bibliotekai ir žygio vadovui Giedriui Geniušui. Šilalės kraštiečių draugijos nariai ir pavieniai šauliai žygiuodami birželio 22 d. Medininkuose su pagarba prisiminėme kraštietį, pasienio policijos vyresnįjį Vyčio kryžiaus ordininką Antaną Strauką, jo pavyzdinę tarnystę Lietuvai.