Žvaigždžių valandos - ateityje

Vieno koncerto pėdsakais

Tyliai, be jubiliejinės "pompos" Karinių jūrų pajėgų orkestras parengė programą "Draugų koncertas draugams". Koncerte skambėjo prancūzų šansonas ir rokas, Johano Štrauso valsai ir pučiamųjų orkestrui skirtas kūrinys "76 trombonai". Visa tai buvo dedikuota orkestro vadovui Pranciškui Memėnui, švenčiančiam savo 60-metį.

Klausantis tokios samplaikos, kirbėjo mintys apie neišsemiamas pučiamųjų orkestro galimybes ir nerealizuojamas jėgas Klaipėdos muzikiniam gyvenimui įvairinti. Apie tai keletas klausimų orkestro vadovui P. Memėnui.

Per jubiliejinį koncertą jus sveikinantys kolegos minėjo, kad Karinių jūrų pajėgų orkestro pavydi ir vilniečiai, ir kauniečiai. Džiaugėsi, kad sugebėjote atsilaikyti permainų vėjams. Kiek Lietuvoje yra iš viso pučiamųjų orkestrų ir su kuriais laimėtumėte dvikovą?

Profesionalių orkestrų mūsų šalyje likę dešimt. Neįveiktume "Trimito", nes jis - kitos svorio kategorijos. Jame groja šešiasdešimt muzikantų, mūsų tik trisdešimt. Negalėtume lygintis ir su Lietuvos garbės sargybos orkestru.

Kadaise be "Bangpūčio" neapsieidavo nė viena miesto šventė. Dabar išgirsti jus koncertuojančius - retenybė. Kodėl?

Kai Lietuvoje prasidėjo permainos, ir orkestro likimas niekam nebuvo įdomus, bandėme į save atkreipti dėmesį, vakarais defiliuodami miesto gatvėmis. Iš jaunimo, besirenkančio Teatro aikštėje, susilaukdavome komplimentų, tačiau jie nekompensuodavo tragiškų atlyginimų ir valdžios dėmesio stokos.

Dabar mūsų orkestras tikrai mielai dalyvautų miesto muzikiniame gyvenime. Tačiau kažkodėl mūsų niekur nekviečia. Manau, kad tai yra tiesiog finansinis klausimas... Bet tikiuosi, kad ateis tas laikas, kai, atsibodus visoms "faneroms", mes pasijusime tikrai reikalingi. Mūsų žvaigždžių valandos - ateityje.

Orkestro priklausomybė Kalipėdoje keitėsi keliolika kartų, tačiau klaipėdiečių atmintyje bene labiausiai yra įsirėžęs "Bangpūčio" periodas. Kaip Jūs asmeniškai išgyvenote orkestro virsmus ir metamorfozes?

Kai atėjau į orkestrą, jis priklausė Kultūros ir poilsio parkui, vėliau - Klaipėdos kultūros rūmams, po to - Muzikos centrui. 1998 metais mes jau buvome priskirti Lietuvos kariuomenei: dragūnų pėstininkų batalionui, motorizuotai pėstininkų brigadai "Žemaitija", nuo 2004 metų vidurio tapome Karinių jūrų pajėgų orkestru. Keliu kepurę prieš Karinių jūrų pajėgų vadą, flotilės admirolą Kęstutį Macijauską, kuris mus aprūpino naujais instrumentais, žavisi mūsų muzika.

O kas jus visam gyvenimui "surišo" su muzika?

1958 metais Rokiškyje buvo atidaryta vaikų muzikos mokykla. Ir daugelis rokiškėnų atvedė savo vaikus. Įstojau ir aš. Mokiausi groti akordeonu. Tik vėliau jį nurungė fleita. Dar 1971 metais man siūlė atvykti į Klaipėdą direktoriauti atsidarančioje dar vienoje muzikos mokykloje. Tačiau tuo pasiūlymu nesusigundžiau.

Vis dėlto, matyt, gyvenimas Klaipėdoje jau buvo nulemtas: 1973 metų gruodį aš jau dirbau Menų fakultete, o 1974 metais atėjau į orkestrą. Ir jame "užsilikau" štai jau trisdešimt ketverius metus. Į orkestrą atėjau dvidešimt šešerių, o dabar jame esu vyriausias.

Gražina JUODYTĖ