"Žuviaakiai" verda menų košę

Jaunoji karta

Jaunų Klaipėdos menininkų grupė "Žuvies akis" praeitą savaitę atšventė dvejų metukų sukaktį. Gimtadienio proga dailininkai pakvietė savo bičiulius, kolegas, gimines ir visus šiuolaikiniam menui neabejingus piliečius į parodą "Grupinis santykiavimas".

Dviprasmišką ekspozicijos pavadinimą, pasak grupės lyderės Godos Giedraitytės, iš tiesų reikėtų suprasti labai tiesiogiai. "Žuvies akies" išskirtinis bruožas - tik bendrų, grupinių projektų kūrimas. Novatoriškumu ir gyvybe pulsuojantys "žuviaakių" projektai per porą metų tapo neatskiriama uostamiesčio švenčių, renginių dalimi. Kaip rimčiausią, daugiausiai jaunų menininkų iš visos Lietuvos visuomenei pristačiusį, projektą "žuviaakiai" įvardina "Meno zoną", vykusią 2003 m., per Jūros šventę. Patiems grupės menininkams mieliausia ir smagiausia buvo pernai per Klaipėdos pilies džiazo festivalį vykusi akcija "Džiazuojanti tapyba" bei trispalvių paukščiukų dalinimo akcija Kovo 11-osios proga.

Jau tradicija tapo, jog "Žuvies akies" nariai per Kalėdas papuošia miestą ledo skulptūromis. Už geros savaitės, gruodžio 21 d., jaunieji menininkai vėl mausis storas pirštines ir lipdys ledo šedevrą Atgimimo aikštėje. Šįkart ledo objektas bus vienas, bet labai didelis. "Norėjome padarytį ką nors naujo. Bediskutuodami prisiminėme vaikiškus žaidimus "sekretus", šnekėjome apie mandalą. Galiausiai nusprendėme sukurti didžiulį Kalėdų simbolį - devyniakampę žvaigždę. Jos spindulys bus 4 m, aukštis - 1,5 m. Sunaudosime apie 4-5 t ledo. Kūrinys bus labai gražiai spalvotai apšviestas", - pasakojo "Žuvies akies" menininkai.

Neįtikėtina, tačiau tokį grandiozinį ledo kūrinį kurs tik septyni autoriai Goda Giedraitytė, Laura Gudaitytė, Viktorija Gordina, Gintarė Žindžiūtė, Darius Vaičekauskas, Jurgis Malinauskas, Liudas Gikaras. Nuo pat pradžių grupėje buvo septyni nariai, tačiau "Žuvies akį" paliko trys menininkai: Ieva Šeputytė nebenorėjo daugiau dalyvauti grupės veikloje, Vytautas Saveika išvažiavo į Vilnių, Kristina Zdanevičiūtė - į Londoną. "Žuviaakiai" naujokai - Darius Vaičekauskas, Gintarė Žindžiūtė, Liudas Gikaras.

Menininkams būdingas individualizmas, kas jus traukia į grupę?

Gintarė: Esu baigusi Vilniaus dalės akademijos Vizualinio dizaino katedrą. Dirbu su interjero dizainu, tačiau man to neužtenka. Norisi veiklos, savirealizacijos. "Žuvies akies" grupėje kuriantys žmonės man labai artimi savo požūriu į meną. Man įdomūs jų projektai. Todėl lengvai įsitraukiau į grupės veiklą.

Darius: Esu baigęs VDA freskos-mozaikos bei kultūros vadybos specialybes. Be to užsiimu fotografija. Dirbu dailės parodų rūmuose. "Žuvies akis" mane pakvietė sudalyvauti projekte "Meno zona", degančių skulptūrų simpoziume. kaip atėjau, taip ir pasilikau šioje kompanijoje.

Goda: Mums visada vyrų trūko. Dėl to ir Liudą prisiviliojome.

Liudas: Mano išsilavinimas su menu neturi nieko bendro. Esu vadybininkas, vadovauju vienai įmonei. Su vienu iš "Žuvies akies" įkūrėjų Jurgiu Malinausku esu pažįstamas nuo senų laikų. Mane visada domino, ką Jurgis daro ir aš taip pat norėjau. Šią vasarą turėjau būti "žuviaakių" padėjėju "Seas" festivalyje, tačiau tapau dalyviu, o po kelių savaičių man vieninteliam kaip menininkui teko atsakomybė atstovauti Lietuvai Latvijoje. Dalyvavimas "Žuvies akies" veikloje man suteikia galimybę realizuoti kai kuriuos savo norus, svajones.

Laura: Esu baigusi VDA dizaino specialybę. Dirbu su spaudos dizainu. Pati kuriu originalius šviestuvus, mėgstu tapyti. Dalyvaudama "Žuvies akies" veikloje pasisemiu idėjų.

Goda: aš esu esu tekstinis grupės vadas...

Laura: mūsų žuvies galva, - juokiasi

Goda: Iš tiesų, į grupę atėjau vėliau. Studijavau Vengrijoje, kai mano bičiuliai čia Klaipėdoje per Jūros šventę surengė parodą "Septyni sostai" ir susibūrė į "Žuvies akį".

Vienas grupės įkūrėjų Jurgis Malinauskas - skulptorius. Ar skulptūrą pasirinkote sąmoningai, siekdamas išsiveržti iš tėvo, tapybos metro, marinisto Edvardo Malinausko šešėlio?

Jurgis: Ne, tėvo autoritetas netrukdo, kartais net padeda. Jau penktoje klasėje rašiau rašinėlį, kad būsiu skulptoriumi. Nežinau, kodėl. Man visada patiko konkretūs, trimačiai objektai, kuriuos galima paliesti.

- Kodėl pasivadinote "Žuvies akimi", ką tai reiškia?

Jurgis: "Klaipėda žuvies akimi". Taip vadinosi mūsų pirmasis projektas. Jo pavadinimas prikibo prie mūsų.

Goda: Vėliau man teko jį pateisinti. Žuvis įprasmina Klaipėdos uostamiesčio charakterį, savo nenustygstančia natūra simbolizuoja jaunystę, energiją ir naujovių siekį. Akis - vizualumo ir meno, pažinimo ir dvasios alegorija. Jurgis sukūrė mūsų logotipą - oranžinį žuvelioką.

Darius: Dar yra toks fotografijos terminas "žuvies akis". Taip vadinasi objektyvas, kuris apima vaizdą beveik 180 laipsnių kampu. Kolega fotografas Algis Kalvaitis per parodos atidarymą mums palinkėjo taip pat plačiai apimti įvairias meno sritis. Stengsimės.

Kokias tradicijas turi "žuviaakiai"?

Goda: Krikštijame naujus narius.

Gintarė: Klūpojome ant kelių, prie širdies pridėję ranką turėjome prisiekti ištikimybę "žuviaakiams".

Jurgis: Bei mokėti mokesčius už visus grupės narius.

Darius: Kryžiumi gulėjome dvi valandas, septynias skumbres turėjome suvalgyti. Buvome pašlakstyt ugniniu vandeniu.

Goda: Tradiciškai švenčiame gimtadienius bei dalyvaujame miesto kultūrinėje veikloje.

Projektams pasibaigus lieka daug įvairių daiktų, objektų. Kur juos dedate?

Gintarė: Yra toks mistinis Godos sandėliukas, kuriame viskas telpa.

Goda: Pas mane namuose yra tokios patalpos, kuriose niekas nėra buvęs, gal tik Jurgis. Jose sandėliuoju projektų likučius.

Laura: Kai kuriuos darbus nuperka, kai kuriuos - padovanojame.

Goda: Kartais pavagia. Viktorijos Gordinos tapybos darbą pavogė nuo medžio.

Kaip įsivaizduojate savo ateitį po penkerių, dvidešimties metų?

Goda: Būsime pasenusi ir pašvinkusi žuvis.

Darius: Pasivadinsime "Žuvies uodega".

Goda: Per daug nesvajojam ir neplanuojame ateities.

Laura: Kuriame planus ir projektus metams.

Goda: Kitiems metams esame pateikę konkursui dėl finansavimo du projektus. Šiuolaikinių menų festivalio projektas Jūros šventės metu turėtų pratęsti užpernai mūsų organizuotos "Meno zonos", pernykščio "SEAS" tradiciją. Norime, kad išliktų šiuolaikinio meno festivalis sudarytų alternatyvą masinei alaus šventei, popkultūrai.

Kitas tarptautinis projektas - daugialypis. Kalvis Linas Leščiauskas organizuoja metalo meno simpoziumą. Jo kontekste turėtų gimti "Žuvies akies" ir vyresnių dailininkų projektai. Norėtume sukurti eilę ilgalaikių sėdimos funkcijos objektų, kurie papuoštų miesto erdvę.

Laura: Manome, kad tokių objektų labai trūksta Klaipėdoje.

Ko dar trūksta Klaipėdoje jaunų menininkų akimis?

Visi: Jaunų menininkų, kultūrinio diskurso, meninio gyvenimo....

Goda: Meninis gyvenimas iš tiesų yra Klaipėdoje, tačiau jam trūksta konfliktiškumo. Amžiną atilsį tapytojas Algis Jusionis yra sakęs, kad Klaipėdoje labai gerai sutaria menininkai ir senoji karta, ir jaunoji. Iš tiesų, jaunosios kartos nėra. Tiksliau yra labai daug kūrybinio jaunimo - Menų fakultetas ruošia jaunus teatralus, muzikus, VDA Dizaino katedra - dizainerius, tačiau jie nesuteikia meniniam gyvenimui pulso.

Darius: Trūksta jų iniciatyvos.

Goda: Klaipėdoje trūksta meninės aplinkos. Vilniuje, Dailės akademijoje visai kitoks gyvenimas verda.

Darius: Savo tradicijas, gilias šaknis turi ir Kaunas.

Gintarė: Klaipėdoje studijuojantys dizaineriai "verda savo sultyse", nėra skirtingų dailės šakų susidūrimo. Baigę studijas jie pasineria į darbus reklamos, dizaino srityse arba išvažiuoja į Vilnių, užsienį.

Goda: Visi nori gyventi.

Laura: Jauniems žmonėms lengviau išvažiuoti ten, kur jau verda "menų košė" ir į ją įsilieti, nei čia pradėti tuščioje vietoje.

Goda: Užburtas ratas. Tie, kurie išvažiuoja, nenori grįžti į Klaipėdą nes čia nėra terpės, o terpė neatsiranda, nes nėra žmonių. Mes dažnai "gauname per galvą", jog kuriame "nerimtus dalykus", tačiau mes ir nepretenduojame į rimtą meną, savo projektais bandome sukurti meninio vyksmo terpę.

Jurga PETRONYTĖ