"Žmonės per daug sureikšmina kultūrų skirtumus...".

Klaipėdos menininkų namų (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10) organizuojamas renginių ciklas apie kitų šalių kultūrą susilaukia vis didesnio miestelėnų susidomėjimo. Šį ketvirtadienį, gegužės 8 d., salė buvo sausakimša besidominčiųjų Italijos kultūra.
Vakaro vedėjas, jau ketverius metus mūsų mieste gyvenantis italas, italų kalbos dėstytojas Klaipėdos universitete ir S. Šimkaus konservatorijoje Enrikas Kvintas (Enrico Quinto) susirinkusiesiems pristatė ir gražia lietuvių kalba išsamiai pakomentavo dokumentinį filmą apie Italijos kultūrą ir gamtą, pasiūlė pasivaišinti itališkais užkandžiais bei vynu. Itališką atmosferą vakaro metu padėjo sukurti ir itališka baroko epochos muzika bei arijos, atliekamos S. Šimkaus konservatorijos studenčių.
Vakarui pasibaigus Enrikas Kvintas sutiko plačiau pasišnekėti apie Italijos bei Lietuvos kultūrą ir ne tik apie ją...

- Lietuvių kalbos žodynas jūsų lūpose platesnis nei mūsų tautiečių. Kas paskatino mokytis šios senos, sudėtingos baltų kalbos, kaip atradote Lietuvą?

- Man patinka kalbos. Dar studijuodamas Milano universitete pirmą kartą išgirdau keistus lietuviškus žodžius, tariamus lietuvių kunigų, dėsčiusių šioje aukštojoje mokykloje. Pradėjau mokytis jūsų kalbos. Prieš 11 metų pirmą kartą atvykau į Lietuvą. Kiek vėliau atvykau čia gyventi ir nenoriu niekur išvažiuoti. Man čia gera gyventi, Lietuva yra mano kampelis šioje žemėje. Manau, kad kiekvienas žmogus turi savo kampelį ir nebūtinai jis - gimtoji vieta.

- Iš pradžių gyvenote Vilniuje, Kaune. Ar Klaipėda - taip pat tik laikina stotelė jūsų kelyje po Lietuvą?

- Klaipėdoje mažiau italų (juokiasi). Uostamiestyje daugiau erdvės, labai patogus susisiekimas. Papuolęs į kamščius Vilniuje jaučiuosi kaip Milane, man tai nepatinka. Visgi Vilnius galėtų būti ne už 300, o už kokio 150 km. Tada būtų idealu.
Man labai patinka klaipėdiečiai, jie - ieškantys žmonės, jie vaikšto į tokius kamerinius renginius, kaip šis italų kultūros vakaras Menininkų namuose. O sostinėje žmonės išlepinti, jiems patinka faraoniški projektai.

- Nemėgstate didybės?

- O jūs mėgstate? Pavyzdžiui, didingus, dažniausiai dėl lėšų stygiaus nebaigtus statyti, naujųjų lietuvių namus Mažajame kaimelyje ir kitų miestų pakraščiuose? Man jie šiurpą kelia. Nesuprantu, kam reikia paprastai šeimai tokių pastatų?

- Italijoje nėra neskoningos architektūros?

- Deja, pasitaiko. Truputį mažiau nei Lietuvoje, bet pakankamai gausu.

- Pasakėte, kas labiausiai nepatinka lietuvių kultūrinėje panoramoje. O ką labiausiai vertinate?

- Pirmiausia man patinka patys lietuviai. Jie labai, išskirtinai, kūrybingi žmonės. Turėdami labai labai mažai pinigų jie padaro labai daug, sukuria fantastiškus kultūros projektus. Pavyzdžiui, pasirodymas Frankfurto knygų mugėje. Neįtikėtina!
Manau tai jums - įgimta. Jūs turite nuostabią, labai gilią kultūros versmę - liaudies kultūrą. Labai žaviuosi lietuvių liaudies dainomis. Jos - labai skoningos. Gaila, kad daugelis lietuvių to nesupranta. Manau, kad Lietuvoje skiriamas nepakankamas dėmesys archaiškoms, unikalioms nematerialios kultūros vertybėms išsaugoti, puoselėti.
Dar esu didelis teatro gerbėjas. Kaip ir tikrai dauguma teatru besidominančių italų labai vertinu Eimunto Nekrošiaus teatrą.

- Kaip jums atrodo, kuo E. Nekrošiaus teatras toks artimas ir priimtinas italams?

- Manau, kad italai dievina E. Nekrošių ne dėl panašumų, o dėl skirtumų. Man teko Italijoje žiūrėti jo spektaklį "Hamletas". Žinote, kas mane labiausiai sužavėjo? - Gotikinė, tamsi, šiaurietiška atmosfera šiame spektaklyje. Ji tobulai atitinka pjesės turinį. Daugeliui italų patinka šio teatro inteligentiškumas.

- Negailite komplimentų lietuvių menui. Kokie perlai jums skaisčiausiai šviečia didingoje Italijos kultūros karūnoje?

- Man labiausiai patinka viduramžių ir Renesanso epochų menas. Tada Italijos menas tapo etalonu visam pasauliui. Kai pasiilgstu Italijos važiuoju į Kretingos Tiškevičių rūmus arba į Oginskių rūmus Palangoje. Tam tikra prasme jaučiuosi ten kaip namie.

- Itališkame vakarėlyje Menininkų namuose lietuvaičiai su pasimėgavimu ragavo itališką sūrį, alyvuoges, pomidorus, vyną. Ar itališkas skrandis virškina cepelinus?

- Man patinka lietuvių virtuvė, jei maistas gerai pagamintas. Kaime valgau ne tik cepelinus, bet net ir kraujinius vėdarus. Tačiau kasdien tokio maisto tikrai skrandis nevirškintų. O nekenčiu Lietuvoje kečupo! Tai pasityčiojimas iš pomidorų padažo. Ir dar man labai nepatinka, kad dažnai lietuviai daug kartų kepa įvairius dalykus tame pačiame aliejuje. Apskritai, manau, kad lietuviai virtuvėje dažnai persistengia, viską daro labai sudėtingai.

- Milane tarp gražuolių iš viso pasaulio manekenėmis dirba nemažai lietuvaičių. Kaip italai vertina lietuvišką grožį?

- Lietuvaitės gražios - tai tiesa. Jos gražesnės už itales (šypsosi).

- Kaip vertinate mišrias lietuvių ir italų santuokas?

- Jei yra meilė tai gali būti nors ir italo bei kinietės santuoka. Manau, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje per daug sureikšminami kultūrų skirtumai. Jei žmonės nori - jie supranta vieni kitus.