"Žilvinas ir Eglė" - svarbus įvykis muzikinio teatro istorijoje.

Nacionalinė premjera - Audronės Žigaitytės opera "Žilvinas ir Eglė" pagal Vinco Mykolaičio-Putino poemą, šeštadienį laurų vainiku vainikavo V operos ir simfoninės muzikos festivalį "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" ir Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvą.
Kiekvienam lietuviui, ypač pajūryje gyvenančiam, brangus mitas apie nepaprastą sausumos dukros ir jūros dievaičio meilę Klaipėdos muzikinio teatro scenoje sutvisko lyg deimantas, ilgai laukęs grožį suprantančio ir vertinančio žmogaus. Poetas V. Mykolaitis Putinas, kompozitorė A. Žigaitytė, režisierius R. Kaubrys, choreografė B. Banevičiūtė, dailininkė S. Kanaverskytė, Žilvino vaidmenį sukūrę solistas V. Juozapaitis ir šokėjas A. Liškauskas, Eglės vaidmenį sukūrusios solistė D. Kužmarskytė ir šokėja I. Briazkalovaitė, teatro orkestras, choras, baleto artistai ir pagaliau dirigentas maestro S. Domarkas yra būtent tokie žmonės, kurie atrado šį deimantą, nušlifavo jį ir padovanojo publikai.
Jau po pirmosios premjeros operą "Žilvinas ir Eglė" - drąsiai galima tituluoti vienu geriausių nacionalinių pastatymų Lietuvos muzikinio teatro istorijoje. V. Mykolaičio Putino nacionaliniame, tautosakiniame mite įžvelgtą ir poetiniu tekstu prieš daugiau kaip 40 metų perteiktą būsenų dramą spektaklio kūrėjai įkūnijo šiuolaikiškoje muzikos, chorinio dainavimo ir vokalo, vaizdo, modernaus šokio sintezėje.
Spektaklio ašis, pagrindinė tema - meilė, per du operos veiksmus besitransformuojanti nuo meilės ilgesio, laukimo, subrandinto jausmo apoteozės, "mirksnio būvio amžinybėje" iki žūties katastrofos. Meilės tema labai glaudžiai pinasi su neišvengiamo likimo tragizmu. "Žilvinas ir Eglė mitiniai herojai - lyg pasimetusios kriauklės dideliame pasaulio vandenyne. "Bangos" smėlio į vandens "bangas" - jos negali susijungti, bet kartu viena be kitos ir negali - nuo to kenčia krantas! Žemė, kaip vanduo, turi savo "bangas", žmogus, jo siela - taip pat", - sako spektaklio režisierius R. Kaubrys. Kūno ir sielos, proto ir jausmų prieštara perteikta per pagrindinių veikėjų sudvejinimą (Žilviną ir Eglę įkūnija solistai ir šokėjai) - vienas įtaigiausių ir paveikiausių operos momentų.