Žemaitės kūrinių vertimas į anglų kalbą - tikras galvosūkis

Devynioliktojo amžiaus lietuvių rašytojos kūrybą į anglų kalbą verčianti V. Kelertienė grumiasi su itin sunkiu darbu, siekdama ne tik perteikti tarmiška žemaičių tarme parašytus kūrinius dvidešimt pirmojo amžiaus skaitytojams anglų kalba, bet ir išsaugoti Žemaitės raštų vaizdingumą, žodžių ir posakių turtingumą, kalbos ritmiką, seniai praeitin nugrimzdusio lietuviško kaimo ir jo žmonių bendravimo atmosferą.

Už nuopelnus Lietuvos kultūros, lituanistikos ir mokslo sklaidai užsienyje ir Lietuvoje Vilniuje garbinga mokslo premija lietuvių kilmės mokslininkams apdovanota V. Kelertienė, savo mokslinėje veikloje viena pirmųjų pradėjusi taikyti postkolonializmo teoriją, sako susidūrusi su tikru galvosūkiu: kaip suprantamai ir nepakenkus teksto vaizdingumui išversti senamadiškais laikomus literatūros kūrinius iš XIX a. kalbos į šiuolaikinę XXI a. anglų kalbą?

"Žemaitė rašė tarmiškai - taip, kaip pati kalbėjo. Paprasta kaimo moteris, pradėjusi rašyti jau vėlyvame amžiuje, nebuvo skaičiusi daug to laiko literatūros klasikų, be to, jos raštus redagavo daugiau negu vienas redaktorius. Žemaitės tekstų turinys paremtas kaimiškomis ir feministinėmis to meto realijomis. Todėl kyla dilema, kaip nenuskriausti autorės ir likti suprastai šiuolaikiniams anglakalbiams skaitytojams", - prisipažįsta profesorė V. Kelertienė.

Pasak literatūrologės, per pastaruosius dešimtmečius stipriai pakitus bendrinei ir literatūrinei lietuvių kalbai, Žemaitės tekstas dabar ir Lietuvoje atrodo dar senamadiškesnis ir žemesnio "registro", negu tada, kai buvo rašytas.

Milžinišką darbą atliekanti mokslininkė kruopščiai tikrinasi rašytojos vartotų archaiškų žodžių reikšmes anglų kalboje. Ypač sunku išversti metaforas, frazeologizmus, žemaičių tarmėje paplitusius skolinius iš lenkų kalbos. Daugelis Žemaitės vartotų idiomų, sustabarėjusių posakių, dar suprantamų lietuvių skaitytojams, neturi atitikmenų anglų kalboje, o "kompensuoti" paprastais žodžiais netenka dalies savo žavesio ir prasmės sakinio kontekste.

Ne kartą dėl vieno ar kito posakio, žodžio reikšmės profesorei reikėjo tikslintis tikrų žemaičių, kurie irgi ne visada gali patarti, dėl lenkiškų skolinių klausta lenkų, konsultuotasi ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, nes net Didysis lietuvių kalbos žodynas tokiais atvejais nepadedąs. Pavyzdžiui, žemaičiuose paplitę gana šiurkštūs šiuolaikinei ausiai žodžiai "boba", "merga", "bernas" turi labai aiškias prasmes konkrečiame kontekste, sunkiai perteikiamas anglų kalba, aiškino profesorė.

Vis dėlto vertėja stengiasi nenutolti nuo Žemaitės pasiekto senovinės kalbos vaizdingumo, perteikti klasikės kūrinių žavesį šiuolaikiniams JAV skaitytojams ir kitiems skaitantiems anglų kalba.

Pasak profesorės, Žemaitės vertimų knyga bus išleista Vašingtono (JAV) universiteto Skandinavistikos serijoje.

Šįmet sukanka 165 metai, kai gimė lietuvių literatūros klasikė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, žinoma Žemaitės slapyvardžiu. Lietuvių literatūros tyrinėtojai pabrėžia, kad praraja tarp skaitytojų Lietuvoje ir Žemaitės kūrybos gilėja ne todėl, kad kūriniai būtų nebeaktualūs, bet dėl šiuolaikinio skaitytojo negebėjimo juos perskaityti ir suprasti.