XI "Marių klavyrai" baigėsi "Requiem". Ar sulauksime XII naujos muzikos festivalio?.

Vėlinių išvakarėse, spalio 29 d., žmonių sausakimšoje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje nuskambėjo paskutinieji XI naujos muzikos festivalio "Marių klavyrai" akordai - kompozitoriaus Remigijaus Šileikos "Requiem".

Rimties ir susikaupimo akimirkos

Kūrinį atliko solistė G. Skėrytė (sopranas), Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija" (meno vadovas S. Vaičiulionis), Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė L. Kuraitienė), Klaipėdos varinių pučiamųjų kvintetas (meno vadovas V. Bružas), Klaipėdos muzikinio teatro (meno vadovas S. Domarkas) orkestro medinių pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų grupės. Dirigavo maestro S. Domarkas.
Paskutinįjį festivalio vakarą bažnyčioje skambanti dvasinga gedulingų mišių muzika sutelkė klausytojus prasmingo susikaupimo bei meditatyvaus pasibuvimo su gyvais ir mirusiais akimirkoms, už kurias publika ilgai dėkojo atlikėjams ir kompozitoriui bei pagrindiniam "Marių klavyrų" organizatoriui R. Šileikai aplodismentais bei gėlėmis.

Publikos dėmesio netrūko

Dėkojo miestelėnai ne tik už šias rimties akimirkas, bet ir už visus per savaitę Klaipėdos dramos teatre bei Universiteto Menų fakulteto koncertų salėje įvykusius naujos muzikos koncertus: šiltą, teatrališką A. Piacolos "Tango nuevo" su styginių kvartetu "Collegium", akordeonininku G. Balčiūnu, džiazo muzikantais J. Maksimovičiumi, S. Šiaučiuliu ir "Žuvėdros" šokėjais K. Kašėtaite ir M. Kūra, už intelektualią, urbanistinę Gintaro Sodeikos muziką ir galimybę pasiklausyti kaip ją atlieka Lietuvos muzikinio pasaulio žvaigždės P. Geniušas bei R. ir Z. Ibelhauptai, už tradicinį uostamiestyje gyvenančių kompozitorių L. Pavano, L. Narvilaitės, N. Mūdrajos, R. Šileikos naujausios kūrybos pristatymą ir netikėtą šiuolaikinių kompozitorių G. Brajerso, A. Veberno, M. Nymano, mimo A. Mažono ir styginių kvarteto "Chordos" "Penkių juslių šokį".
Klaipėdiečių dėmesys visiems, tiek populiaresniems, platesnei auditorijai priimtiniems, tiek siauresniam melomanų ratui skirtiems, "Marių klavyrų" koncertams rodo, jog antrąjį dešimtmetį pradėjęs Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos filharmonijos organizuojamas festivalis yra laukiamas, turi savą auditoriją, o naujos šiuolaikinės muzikos pateikimo formos, pasitelkiant garsų, spalvų, judesio sintezę, privilioja daug naujų gerbėjų.

"Marių klavyrų" likimas neaiškus

Todėl ypač apmaudu, kad festivalis sulaukia vis mažesnio Lietuvos kultūros ministerijos dėmesio ir paramos. Dėl finansinių sunkumų pastaruoju metu "Marių klavyrai" vyko tik kas antri metai, o jų ateitis šiuo metu nėra aiški.
Pasak festivalio organizatoriaus, Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Remigijaus Šileikos, kompozitorių darbas - kurti muziką. Tačiau kalbantieji ir rašantieji apie Lietuvos kultūros sklaidą nedaro nieko konkrečiai, kad būtų skatinami naujosios muzikos kūrėjai, kad jų kūryba būtų populiarinama, klausytojai ugdomi.
"Anksčiau muzikos kūriniai buvo užsakomi, kompozitoriams buvo skiriami honorarai. Dabar to nėra. Per daugiau kaip dešimt metų neįsteigtas nei vienas fondas, remiantis kompozitorius. Nesu girdėjęs, kad Muzikų rėmimo fondas paremtų bent vieną kūrinį. Stipendijos menininkams - nenuspėjamos. Todėl kompozitoriai nerašo muzikos, o augina gėles ir kalakutus. Todėl šiemet vos sudarėme Klaipėdos kompozitorių muzikos koncerto programą. Esame nereikalingi, kodėl turime organizuoti tokį festivalį?", - klausė R. Šileika.
Pasak kompozitoriaus, būtų geriau, jei ateityje "Marių klavyrus" organizuotų Klaipėdos filharmonija, o Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius jai padėtų. Tačiau ši koncertinė organizacija šiuo metu taip pat atsidūrusi po sunaikinimu grūmojančiu Damoklo kardu...