Viduramžiškas kermošius muziejaus kieme.

Vakar Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje veikė linksmas kermošius, kuriame drauge su vaikų darželio "Radastėlė" ugdytiniais buvo galima šokti viduramžių laikų klaipėdiečių šokius, žaisti žaidimus, dainuoti dainas, o pasilinksminus įsigyti žiedą su gintaro lašeliu, mielą jaunųjų keramikų rankų darbo molinį suvenyrą, užsimaukšlinti šiaudinę skrybėlę ar pasipuošti viduramžišku klaipėdiečių galvos apdangalu - kyku.

Ši graži šventė buvo pirmasis renginys mieste, skirtas Tarptautinei muziejų dienai, kuri minima gegužės 18 d.
Paklausta, kaip gimė viduramžiško kermošiaus idėja muziejininkė Liucija Gineikienė sakė: "Mažosios Lietuvos istorijos muziejus jau penkerius metus bendradarbiauja su etnografinės krypties vaikų darželiu "Radastėlė". Tiek laiko šiame kiemelyje ir vyksta toks kermošius. O gražią draugystę jubiliejiniais mūsų miestui metais nusprendėme apvainikuoti ne tik senųjų amatų muge, bet gražia švente. Ta proga vaikai pasipuošė XVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios klaipėdiečių drabužiais, išmoko šokti senovinius šio krašto šokius, žaisti žaidimas, dainuoti gražias Klaipėdos krašto dainas".
Keramikė Rita Valaikienė į šventę atvyko ne viena, o drauge H. Ziudermano vidurinės mokyklos keramikos būrelio moksleiviais. "11 pačių darbščiausių, kūrybingiausių vaikų nekantrauja parduoti savo rankų darbo kūrinėlius. Kainos tikrai neaukštos, už 50 ct, 2 Lt galite nusipirkti pakabuką, žvakidę, taupyklę", - viliojo vadovė.
Viename kampe didžiules žirkles įsitvėrusią, medžiagos atraižomis ir siūlų ritėmis apsikrovusią išvydome siuvėją Dalią Aleksandravičiūtę. Paklausta, ką siuva, moteris atsakė, kad galinti nuo galvos iki kojų papuošti taip, kaip "Radastėlės" mažuosius aprengė.
"Iš šiaudų galima nupinti ką tik nori", - sakė tautodailininkė Marytė Matelienė, sukdama mielą velykinį krepšelį margučiui. "Šiandien pinu smulklius daikčiukus, kuriuos galėčiau vaikams padovanoti, juosteles, žiedelius, krepšelius".
Būrys meragaičių glaudžiu ratu apspito gintaro apdirbėją Birutę Anfimovą. "Drauge su mergaitėmis pačiu primityviausiu būdu, be litavimo, darome žiedelius su gintaro akutėmis. Vaikai patys juos komponuoja, išsirenka patinkantį gintaro gabalėlį. Jeigu aš įpiršiu - gintariukas gali ir nelaimę atnešti, nes jis - gyvas".