Vėtrungės vėl puošia Klaipėdą

Atgimusių vėtrungių paskirtis jau kita - kultūrinė, pažintinė, atskleidžianti protėvių estetikos pojūtį, tačiau jos buvo kuriamos ir senojo, ikikarinio paveldo pagrindu, panaudojant simbolius, urbanistinio peizažo detales, elementus, kurie buvo aktualūs ir prasmingi to meto žvejams.

Vėtrungių alėjos atidarymo metu kalbėjęs Mažosios Lietuvos istorijos direktorius, profesorius Jonas Genys susirinkusiems priminė vėtrunges žvejų burvaltėms sukūrusį vyriausiąjį Kuršių marių žvejybos prižiūrėtoją, 5 metus Klaipėdos burmistru buvusį Ernstą Vilhelmą Berbomą (1786-1865).

"Vėtrungės tampa Kuršių marių regiono tapatumo ženklu ir neatskiriama kultūros kraštovaizdžio dalimi. Dabar jos suvienijo ir regiono savivaldybes, puoselėjančias fundamentalias istorijos vertybes. Jos yra ne tik be galo informatyvus istorinis šaltinis, bet ir pasakoja pamario kaimų, gyvenviečių, giminių, šeimų istorijas", - sakė J. Genys.

Uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, sveikinę vėtrungių renesanso iniciatorius pabrėžė, jog Vėtrungių metų bei alėjos po atviru dangumi idėjos autorius yra žurnalistas Denisas Nikitenka. Tai jo pasiūlymu Klaipėdos vėtrungėse atsirado 5 ženklai, atspindintys dabartinėje uostamiesčio teritorijoje ikikariniu laikotarpiu gyvavusių Klaipėdos, Kopgalio (Smiltynės), Amtsvitės, Bomelsvitės, Smeltės dalių simboliką.

Meras palinkėjo, kad kiekvieno pamario krašto gyventojo širdyje vėtrungės, įstabus istorijos paveldas, turėtų savą istorijos kertelę.

Vėtrungių alėją buvo siūlyta įkurdinti Kruizinių laivų terminale, Pilies uostelio teritorijoje, prie burlaivio "Meridianas". Kol kas ji puošia Šiaurinį ragą, tačiau artimiausiais metais jų gali rastis ir kitose erdvėse, o Klaipėda entuziastų iniciatyva gali virsti Vėtrungių miestu.