Vasario 16-oji Klaipėdos autonomijos gadynėje

Istorija

Prieš 90 metų, kai buvo paskelbtas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijos imperijai. Kada ir kaip Klaipėdoje pradėta švęsti Vasario 16-oji, kaip
tuometiniai uostamiesčio gyventojai priėmė lietuvybę, atsakymų ieškome Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvuose, kalbamės su istorike Zita Geniene.

Kada Klaipėdoje pirmą kartą buvo paminėta Vasario 16-oji?

1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas buvo simbolinis. Lietuvos teritorija jame nebuvo konkretizuota. Akte rašoma: "Lietuvos Taryba (...) skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis". Kol Lietuvos valstybė buvo pripažinta de jure praėjo dar daug laiko.

Klaipėdos kraštas prie Lietuvos buvo prijungtas tik po 1923 metų sausio 15-osios sukilimo, tačiau Lietuvos valstybės atkūrimo diena Klaipėdoje tais metais dar nebuvo minima.

Muziejus saugo fotografijas, kuriose kaip tik šiomis dienomis uostamiesčio gatvėse užfiksuota Lietuvos savanorių karių bei raitelių rikiuotė. Tačiau ši fotografija yra kito įvykio liudininkė 1923 m. vasario 16 d. Santarvės šalių Ambasadorių konferencija suteikė Lietuvai suverenias teises Klaipėdos kraštui, t. y. Klaipėdos kraštas oficialiai tapo Lietuvos dalimi. Vasario 19 d. buvęs Klaipėdos krašto komisaras G. Petisnė (Prancūzija) išvyko iš Klaipėdos krašto, o valdžios funkcijas perėmė Lietuvos nuolatinis įgaliotinis Antanas Smetona.

Vadinasi, Lietuvos valstybės atkūrimo diena Klaipėdoje pradėta minėti 1924 m. Gal turite duomenų kaip ji buvo švenčiama pirmą kartą ir vėliau?

Taip, pirmą kartą Vasario 16-oji Klaipėdoje buvo paminėta 1924 m. Žinoma, kad viešbučio "Viktorija" salėje vyko šventinis vakaras-susirinkimas, kuriame buvo sakomos kalbos.

Nors Klaipėdos krašto etnokultūrinė gyventojų sudėtis buvo labai mišri, tačiau iš tuometinės spaudos susidaro vaizdas, kad Vasario 16-oji uostamiestyje buvo švenčiama iškilmingiau nei Kaune.

Prieš šventę buvo sudaromas jos organizacinis komitetas (tai buvo daroma prieš visas šventes), kuriam vadovavo Klaipėdos krašto gubernatorius, priklausė įvairios visuomeninės organizacijos, daugiausia lietuviškos, pramonininkai, pirkliai. Prieš šventę mokyklose vykdavo patriotinės pamokos.

Vasario 16-oji buvo skelbiama nedarbo diena. Nedirbdavo valstybinės įstaigos, mokyklos, tačiau vietiniai vokiečiai, turėję nuosavas parduotuves į šį potvarkį nekreipdavo dėmesio ir dirbdavo. Valstybinės įstaigos privalėjo iškabinti trispalves vėliavas, o individualių namų savininkų buvo prašoma tai padaryti.

Šventinė Vasario 16-osios programa trukdavo visą dieną. Prasidėdavo pamaldomis visose miesto šventyklose - katalikų, evangelikų liuteronų bažnyčiose bei žydų sinagogoje.

Vėliau vykdavo miesto valdžios, įvairių organizacijų atstovų priėmimas pas gubernatorių, masinis šventinis susirinkimas kurioje nors miesto salėje - Vytauto Didžiojo gimnazijoje, "Viktorijos" viešbutyje.

Po to būdavo vaidinimas miesto teatre. Pavyzdžiui, 1928 m. buvo rodyta melodrama "Birutė". Šventinę programą paprastai užbaigdavo koncertas Šaulių namuose (dabar Klaipėdos koncertų salė). 1928 m. čia vyko Klaipėdos muzikos mokyklos simfoninio orkestro koncertas. Koncerto metu įvairių organizcijų moterus organizuodavo įvairias labdaringas loterijas, aukcionus. Štai 1936 m. Šaulių namuose Vasario 16-osios proga vyko giedotojų draugijos chorų koncertas. Dariaus ir Girėno Šaulių moterų skyrius organizavo loteriją. Įėjimas į koncertą kainavo 0,50 - 2 litus. Pelnas buvo skiriamas Lietuvos kariuomenės Ginklų fonui. Tais metais per visą Lietuvą Ginklų fondui buvo surinkti 4 mln. litų.

Žinoma, jog vienais metais Vasario 16-osios proga gubernatorius suteikė malonę nuteistiesiems.

Klaipėda tuo metu buvo daugiakultūris miestas. Valstybinės Lietuvos šventės netemdydavo jokie incidentai?

Klaipėdiečiai buvo seniai išmokyti gyventi pagal įstatymą. Vasario 16-oji buvo tvarkingai minima kiekvienais metais. Tik po 1933 m., kai sustiprėjo vokiškos organizacijos ir Vokietijos siekiai susigrąžinti Klaipėdos kraštą savo globon, galima pastebėti, kad šioje šventėje vengdavo dalyvauti Klaipėdos magistrato atstovai. Jie atsiųsdavo trečią asmenį.

Yra žinoma, jog buvo incidentų su vėliavomis. Valstybinės šventės dieną jos buvo subjaurotos, tačiau Klaipėdos krašte labai rimtai veikė Lietuvos saugumas - vandalai buvo sučiupti ir labai griežtai nubausti.

Kiek svarbi vasario 16-osios šventė tuometiniame Klaipėdos krašte buvo kitų švenčių kontekste?

Valstybinės šventės Klaipėdoje visada buvo minimos gana formaliai: ar tai buvo Kaizerio gimimo diena, Vokietijos imperijos sukūrimo diena, ar Vasario 16-oji.

Trečiame, ketvirtame dešimtmetyje mieste pakankamai aktyviai veikė lietuviškos "Santaros", Šaulių organizacijos, kurios organizuodavo Vasario 16-osios šventę ir stengdavosi įtraukti į ją kuo platesnį ratą žmonių.

Pavyzdžiui, Vasario 16-osios 10-mečio šventės organizaciniam komitetui vadovavo gubernatorius Merkys. Komitete dalyvavo labai gerbiami žmonės Seimelio prezidentas, direktorijos pirmininkas, prekybos, amatininkų rūmų pirmininkai, burmistras. Visų jų pavardės vokiškos, tačiau jų dalyvavimas reiškia šios šventės pripažinimą ir svorį.

Vis dėlto tarpukario laikotarpiu tiek Klaipėdos krašte, tiek visoje Lietuvoje labiau buvo švenčiama Gegužės 15-oji. Šią dieną 1922 m. dieną Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė naują Konstituciją, žemės reformos įstatymą. Gegužės 15-oji buvo vadinama Tautos švente ir minima labai iškilmingai dvi dienas. Klaipėdoje ta proga vykdavo minėjimas prie sukilėlių paminklo, pamaldos, kareiviai žygiuodavo per miestą su fakelais, būdavo karinis paradas miesto aikštėje. Ši šventė sutraukdavo daugiau žmonių. 1930 m. Tautos šventė buvo perkelta į rugsėjo mėnesį ir minima drauge su Vytauto karūnavimo diena.

Apskritai, miestiečiai kur kas laisviau ir plačiau švęsdavo kalendorines šventes. Labai buvo mėgstama Užgavėnių šventė. Jos metu Šaulių namuose vykdavo puošnūs "a la Venecija" kaukių baliai. Plačiai, su iškylomis gamtoje, užmiestyje būdavo švenčiamos Velykos, Šeštinės, Sekminės, Joninės, minimi pavasario ir rudens lygiadieniai. Šios šventės turėdavo specialius meniu, miesto kepyklos joms kepdavo pyragus, cukrainius.

Iš to meto spaudos

Šnekučiuodamiesi su istorike Z. Geniene Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje turėjome progos pavartyti ir senąją klaipėdietišką spaudą, kurioje puikiai atsispindi to meto aktualijos, Vasario 16-tosios iškilmės ir žmonių nuotaikos.

1936 m. Klaipėdoje pradėtame leisti dienraštyje "Vakarai" plačiai aprašoma 18-tosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės. Kito uostamiesčio dienraščio "Lietuvos keleivis" 1938 m. komplekte atsispindi 20-tosios Vasario 16-osios šventės metinės.

Valstybinei šventei tuometinė uostamiesčio spauda skirdavo praktiškai visą laikraštį. Pirmuosiuose puslapiuose spausdinami Prezidento, Ministro Pirmininko, Klaipėdos krašto gubernatoriaus pasisakymai. Kituose puslapiuose pateikiama Valstybės atkūrimo akto paskelbimo istorija, praėjusių metų finansų, ūkio, laivyno, kariuomenės apžvalgos, spausdinami užsienio reikalų ministro S. Lozoraičio straipsniai užsienio politikos klausimais.

"...Apytikriai mūsų ūkininkai už savo javus, bekonus, sviestą, linus ir kitus gaminius praėjusiais metais gavo per 130 mln. litų. ...Lietuvos Banko ir svetimos valiutos fondas nuolat auga." ("Vakarai", 1936 m.)

"Šiandien Lietuvos prekybos laivyną sudaro 11 jūros prekybinių laivų." ("Lietuvos keleivis", 1938 m.)

Vis dėlto šventinės aktualijos iš spaudos neišstumdavo reklamos, karštų pasaulio naujienų, sporto įvykių, smagių nutikimų aprašymų, literatūrinių skaitinių (nuotykinių apysakų, apsakymų, esė).

Vieno jų ištrauką, atspindinčią šio krašto gyventojų nuotaikas 1936 m. Vasario 16-ąją, šiandieną siūlome paskaityti "Kultūros uosto" skaitytojams.

Kaip Kulių Žemaitis savo vaikams pamokslą sakė

... Ir Klaipėdas krašte leituvininkaa padarė sukilima ir prisiveinije pri Lietuvos. Tik anims, nabagelems, vis dar sunkiau eet. Mat anei i to autonomiję isipainioje. Vo autonomije, tataa, yr toks daakts, kad patys savi valdyte. Kon tu biesa pasivaldysi! Kaap tei žvirblee gal girteis: aš vyrs, aš vyrs! Vo kaap pamata katinelį atkiūtenont, tad ir praded šaukte: vyraa lįskem į Karklyną! Teep ir če: jee ilindo koks pikts dakts i tarpą, tad jau reek kitų pagelbas šaukteis, nes pats sava syla nabiškrapštysi. Teep ir su ta autonomije:

Ana yr nablogs dalyks,
jee teisings yr valdininks.
Ir geraa jee but valdyta
būt gadynė šiandein kita.
Vo dabar:
Autonomijes gadynėj
Visi baisee nusiminę,
nes valdovaa to kei prasti,
Kad teisybes negal rasti.

...Teisą pasakius, ir teisybe buva i pasaulį nužengusi: Leituva ir daug kitų tautų iškovoje sau Nepriklausomybes, lenkaa buvo atsisakę nuo Vilniaus, vokytee atsirašė nu Klaipėdos kraštą, dėl to, kad šios žemės tur priklausyte Leituvaa. Rodos, visi galėje teisingaa ir dailee gyventi. Bet kur tau! Tu jau lenkaa pablūda. Vokytee vis tyka Klaipėdos krašta užgrobte. Tad nors jau 18-ka metų kaap šventam Nepriklausomą Leituvą, iš visų pusių esam apsupti prastų žmonių. Ir tik šventaa atsidavę už Leituvą numirte galėsam sava napriklausomybę IšsaugoteJ. Dėkavote Deivov, kad lietuvininka ir žemaitee teep yr susipratę, kad nė už kon naišsižadės Napriklausomos Leituvos. Ir vasare 16 deina par Leituvos Napriklausomybes šventę skomb iš visos Leituvos lūpų:

Eesam, brolelee mes jauneiji
jei užpuls preišaa nalabeiji!

Kalba netaisyta.

Istorijos faktai

Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Klaipėdos miestas ir aplinkinės jo teritorijos buvo Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos dalis.

Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui.

Po 1923 m. sausio 15 d. sukilimo Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos Respublikos.

1923-1939 m. Klaipėdos miestas ir kraštas, Lietuvos Respublikoje sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija.

Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.

1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė SSRS kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR.

Kiekvienais metais spauda publikuodavo detalią Lietuvos valstybės atstatymo akto paskelbimo istoriją su jo citatomis bei signatarų fotografijomis

"Šiandien žvelgia Lietuva ateitin atkutusi, sustiprėjusi, 18 metų išaugusi. Ji ir savo vaikams ir visam pasauliui įrodė, kad ji turi teises ir galimybes būti nepriklausoma. Vėl į jūra grįžusi, Lietuva dar tampriau susirišė su visu pasauliu. Ji įaugo kultūringo pasaulio sąmonėn ir niekas daugiau jo neįsivaizduoja be nepriklausomos Lietuvos", - rašė spaudoje Klaipėdos krašto gubernatorius Vladas Kurkauskas (dešinėje) 1936 m. Kairėje - tuometinio Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio nuotrauka ir pasisakymas, viduryje - Prezidento Antanos Smetonos.

1936 m. vasario 18 d. laikraščio "Vakarai" straipsnis aprašo Vasario 16-osios iškilmes Klaipėdoje kaip visame mieste ir uoste juntamą šventę. Teigiama, Lietuvos valstybės atkūrimo minėjime-posėdyje Vytauto Didžiojo gimnazijoje buvo žmonių spūstis

"Mūsų laimės žygis dar nebaigtas: pasigendame Vilniaus ir negalime jo pamiršt. Reikia taip dirbti, kad būtume verti ir kad jis mums grįžtų. Mūsų žuvusiųjų karių aukos tatai mums primena. Kol nebūsime Gedimino sostinėje, tol nebūsime pilnalaisviai, tol nerimo kirminas grauš mūsų sąžinę", - kreipėsi į tautą Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1938 m.

Jurga PETRONYTĖ