Valstybė pasmerkė Kretingos muziejų sugriūti

Problema

Vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje, istorinėje grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaro sodyboje įsikūręs Kretingos muziejus yra avarinės būklės. Nuo sienų byrantis tinkas bet kurią dieną gali ką nors sužeisti, o
nutrūkus šildymui kyla reali grėsmė, jog sunyks 5 tūkstančiai augalų, sudarančių Botanikos sodo ekspoziciją. Deja, valstybės klerkams, skirsčiusiems Europos Sąjungos paramą viešųjų kultūros ir istorijos paveldo objektų ir nenaudojamų pastatų atstatymui, restauravimui ir pritaikymui viešiesiems turizmo poreikiams vertingesni pasirodė Burbiškio, Bistrampolio, Pakruojo... dvarai.

Daugiau kaip prieš dešimtį metų Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Kretingos muziejus buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros vertybe. Per metus šiame muziejuje apsilanko daugiau kaip 80 tūkstančių lankytojų, tarp jų itin daug užsieniečių. Šiais metais į muziejų pradėtos vežti į Klaipėdą atvykstančių kruizinių laivų turistų ekskursijos. Šiemet muziejuje jų apsilankė 500. Kretingos muziejus uždirba specialiųjų programų lėšų šalyje. Šiais metais numatęs uždirbti 240 tūkstančių litų muziejus šį planą yra įvykdęs jau šią savaitę.

Kretingos muziejaus direktorė V. Kanapkienė nesupranta, kokiais prioritetais skirstoma ES parama turizmo projektams, kadangi patraukliausioje pajūrio zonoje esančių muziejų projektai atmesti

Avarinė būklė

Tačiau Kretingos muziejaus paminklinių pastatų būklė kasmet vis blogėja. Paskutinį kartą remontuotas jis buvo daugiau kaip prieš 20 metų. Per tą laiką prakiuro muziejaus stogai, pradėjo skilinėti pastatų pamatai ir sienos, visiškai nusidėvėjo visa vidaus techninė įranga - vandentiekis, šildymas, kanalizacija, elektros instaliacija, vamzdynai, supuvo langai. Prieš porą metų muziejui konstatuota avarinė būklė, tačiau lėšų jo rekonstrukcijai vis neatsiranda.

"Jeigu artimiausiais metais negausime finansavimo, baiminuosi, kad koks kaminas ar tinko gabalas neužkristų kam nors ant galvos", - būgštauja Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, rodydama trupančias muziejaus pastato sienas, krentančius apskardinimus,prarūdijusį ir kiaurą stogą.

Muziejaus parodinėse salėse dėmesį atkreipia ne unikalūs ir vertingi eksponatai, bet supelijusios sienos, oro ir šviesos trūkumas.

"Kiekvienais metais darome kosmetinį remontą, nugrandome pelėsius, padažome, tačiau tai problemos neišsprendžia, nes vanduo sunkiasi per lubas ir sienas. Langus vos uždarome, todėl kiekvienais metais patiriame didelius šilumos nuostolius", - pasakojo muziejaus vadovė.

Muziejinėms vertybėms saugoti muziejus neturi įrangos, todėl antikvariniai daiktai kraunami vieni ant kitų gali būti pažeisti mechaniškai

Žiemos sode, kuris labiausiai vilioja lankytojus į Kretingos muziejų, prieš šešerius metus buvo pakeisti stiklo paketai, tačiau šildymo ir ventiliacijos režimai - nesutvarkyti.

"Ypač sudėtinga situacija yra žiemą. Būtina keisti elektros įvadinius kabelius, šildymo sistemą, nes bet kurią dieną viskas gali išsijungti", - nuogąstavo pokalbininkė.

Tikėjosi ES paramos

"Kretingos muziejaus steigėjas yra Kretingos rajono savivaldybė. Suprantama, jog savivaldybės biudžetas nėra pajėgus rekonstruoti tokį objektą kaip mūsų muziejus, o valstybinė politika šiuo klausimu man nėra aiški", - sako V. Kanapkienė.

Kartu su rajono savivaldybės administracija Kretingos muziejus parengė projektą "Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui" Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Paramą skirstančiai ir administruojančiai prie Ūkio ministerijos įsteigtai viešajai įstaigai "Verslo paramos agentūra" projektas buvo teikiamas 2004 ir 2005 metais.

Projekto tikslas - restauruoti svarbiausius dvaro pastatus (centrinius rūmus, vandens malūną, alaus daryklą, šiltnamį, ūkvedžio namą, ūkinį pastatą, ratinę), pritaikant juos viešosioms paslaugoms teikti. Projekto vertė - 9 530 476 Lt, prašoma paramos suma buvo 8 100 905 Lt. Likusią sumą būtų kofinansavusi Kretingos rajono savivaldybė.

Muziejaus sienos trupa ir skilinėja, o elektros instaliacija - visiškai susidėvėjusi ir neatlaiko elektros energijos apkrovų

Pasak muziejaus direktorės V. Kanapkienės šių metų pradžioje iš agentūros buvo gautas raštas, jog mūsų projektas, nors ir atitinka visus paraiškos gairėse nustatytus administracinės atitikties, tinkamumo ir kokybės reikalavimus nebus finansuojamas dėl lėšų trūkumo ir įtraukiamas į rezervinį projektų sąrašą ir yra 44 rezervinio sąrašo vietoje iš 57 rezervinių projektų.

"Aš suprantu, kad pinigų nori visi ir visiems neužtenka, tačiau prioritetai juos skirstant man nėra aiškūs. Taip pat neskirta parama ir kitiems mūsų kraštą garsinantiems muziejams H. Šojaus dvarui Šilutėje, Gintaro muziejui Palangoje", - piktinosi V. Kanapkienė.

Oficialus išaiškinimas

VšĮ "Verslo paramos agentūros" atstovas ryšiams su visuomene Vidmantas Valiušaitis paaiškino, jog Turizmo projektų kategorijoje buvo gauta net 191 paraiška, pretendavusi į 1,146 mlrd. Lt paramą, o ES struktūrinių fondų parama pagal šią priemonę siekė tik 300,9 mln. Lt.

"Taigi sutartys dėl projektų finansavimo galėjo būti pasirašytos vos su ketvirtadaliu pareiškėjų, gavusių pačius aukščiausius įvertinimus. Kretingos muziejaus paraiška įvertinta 35,5 balo iš 100 galimų. Įvertinus paraišką, siūloma paramos suma sumažėjo iki 4 946 709 Lt. Vadovaujantis Turizmo projektų atrankos komiteto 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimu, projektas įrašytas į rezervinių paraiškų sąrašą", - raštu paaiškino Verslo paramos agentūros atstovas.

Tiškevičių koplyčioje dėmesį atkreipia pelėsiais apaugusios ir aptrupėjusios sienos

Paprašytas pakomentuoti prioritetus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas minėtas sprendimas, V. Valiušaitis pateikė oficialią informaciją, kuri pateikiama prie paraiškų.

Rezervininkai jau pamiršti

Pakalaustas, ar gali tikėtis finansavimo projektai, įrašyti į rezervinį sąrašą, V. Valiušaitis atsakė neigiamai.

"Šie projektai gali tikėtis finansavimo tik tuo atveju, jeigu ne visos ES paramos lėšos būtų panaudotos. Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai projektų vykdytojai dėl įvairių priežasčių patys atsisako projektus vykdyti ir nutraukia paramos sutartis. Ligi šiol iš 2004-2006 m. finansinio laikotarpio tokių projektų buvo 6 iš 333 dabar vykdomų arba jau įvykdytų projektų. Tačiau tikimybė, kad būtent iš šio laikotarpio gali būti skirta lėšų vykdyti dar nepradėtiems įgyvendinti projektams, yra labai nedidelė. Viena, kad dėl medžiagų bei paslaugų pabrangimo ir daugelio kitų veiksnių, lėšų trūksta (kai kuriais atvejais net ir labai reikšmingos dalies) ir jau pradėtiems vykdyti projektams. Antra, kad minėto laikotarpio paramos lėšos turi būti įsisavintos iki 2008 m. rugsėjo. Nepradėtiems vykdyti projektams tokių galimybių, faktiškai, nebėra. Tad jeigu ir susidarytų ne itin didelis sutaupytų lėšų rezervas, jis, žinoma, būtų paskirstytas jau vykdomiems ir lėšų stingantiems projektams", - teigė pokalbininkas.

Vienintelė viltis

Všį "Verslo paramos agentūros" atstovas pridūrė, jog vis dėlto Kretingos muziejui dar yra vilties gauti finansavimą ne konkurso tvarka iš 2007-2013 m. finansinio laikotarpio lėšų, jeigu Klaipėdos regiono plėtros taryba įtrauks šį projektą į regiono prioritetinių projektų sąrašą. Jų kvietimų skelbimas numatomas kitais metais.

Tuo tarp Kretingos muziejaus direktorė V. Kanapkienė su raštais dėl nepagrįsto muziejaus projekto atmetimo kreipėsi į Finansų ministeriją, Seimo Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininką Virginijų Domarką bei kultūros ministrą Joną Jučą.

Jurga PETRONYTĖ