Valdininkai keičiasi, o lietuviško kino žiūrovai badauja

Režisieriaus Jono Vaitkaus istorinė drama "Vienui vieni" tapo populiariausiu 2004 metų filmu tiek tarp lietuviškų, tiek tarp holivudinių juostų. "Vienui vieni" tapo ir pirmuoju skaitmeniniu pavidalu išleistu lietuvių filmu, užkariavusiu vaizdajuosčių ir DVD nuomos bei prekybos salonų topų viršūnes. Taigi lietuviškas kinas nemirė, jo pasiūla nepatenkina nacionalinės kinematografijos alkstančių žiūrovų poreikių.

Geriausia juosta per 14 metų

Paremta tikrais faktais ir net ketverius metus kurta juosta trisdešimtyje Lietuvos kino teatrų buvo parodyta 764 kartus. Į filmą, pasakojantį apie tragišką lietuvių partizano J. Lukšo - Daumanto gyvenimo ir meilės istoriją, bilietus nusipirko net 30 152 žiūrovai.

Pagal populiarumą "Vienui vieni" pralenkė daugybę garsių filmų. Iš 150 šiais metais rodytų amerikiečių ir kitų šalių filmų "Vienui vieni" puikuojasi 13-toje vietoje. Per visus nepriklausomybės metus tai yra geriausias lietuviško filmo rezultatas tiek lankomumo, tiek juostos kokybės prasme.

Keltas žiūrovų atsiliepimų apie šį filmą internete:

Ieva: "Tai turbūt labiausiai sukrečiantis filmas, kokį teko matyti. O sukrečia jis ne kraujo upėmis, ne siužeto vingiais, o natūralumu, tikrumu. Čia nėra holivudiniams filmams būdingo dirbtinio emocinio patoso, nėra propagandos ar moralizavimo, tai tik nebyli apeliacija į kiekvieno lietuvio sąžinę, verčianti susimąstyti apie pagarbą tautai ir Tėvynei, apie didžią praeitį, kurios nevalia pamiršti, ir apie kiekvieno iš mūsų pareigą kurti tokią Tėvynės ateitį, kuri būtų verta mūsų Tautiečių aukos. Gana "Schindlerio sąrašų", gana holokausto! Atsigręžkime ir į savo tautos istoriją, į savo tautos tragediją".

MZ: "Asmeniškai man filmas nepatiko dėl labai žiaurių smurtinių scenų - kišamas į krosnį kūdikis, prievartaujama mergina, kiaurai per galvas basliais susmaigstyti žmonės ir daug kitokio šlykštaus smurto".

Tomas: "Filmas sukrečiantis, tačiau kodėl visi kūrėjai jį slepia? Kodėl šis filmas apie Lietuvos rezistencinę kovą laikomas seifuose? Kur galima jį įsigyti?"

Gintarė: "Pavėlavot, jį rodė kino teatre, o galimybė išvysti jį dar kartelį labai menka ir ilgai laukiama. :( Aš išprotėsiu iš noro pažinti Lietuvos kiną, negaliu...ne tik norisi verkti, kai nesipildo didieji troškimai..."

Lietuvių kinas verčia Holivudą

Tai, kad gauti filmą "Vienui vieni" sudėtinga patvirtino ir vieno Klaipėdos videonuomos salono savininkas Povilas.

"Lietuviškų arba rusiškų filmų reikalauja beveik visi mano salono klientai. Užkniso žmones holivudinė komercija, gvildenanti negrų ir homoseksualų problemas. Nenori jie mokėti dešimtinių už titrų skaitymą kino teatre. Visiems seniai įgriso kas du, tris mėnesius televizijoje kartojamas "Armagedonas", kaip naujiena pateikiama senutė "Policijos akademija", ir kalbančios politikų galvos. O labiausiai įkyrėjo reklama, trunkanti ilgiau nei filmas. Gerų filmų televizijos parodo vieną kitą, o lietuviški filmai apskritai nedemonstruojami nei per televiziją, nei kino teatre. "Vienui vieni" iš tiesų labiausiai graibstomas filmas, nes daugiau lietuviškų filmų neturime. Žinau, kad sukuriama nemažai animacinių, trumpametražinių, dokumentinių filmų, vienas kitas vaidybinis filmas, bet žiūrovų jie nepasiekia. Nesuvokiu, nejaugi taip sudėtinga išleisti juos DVD formatu, jei televizijos ir kino teatrai atsisako demonstruoti?", - stebėjosi videonuomininkas.

Kino politikos spragos

Šiuo metu vaidybinį filmą "Dievų miškas" kuriančios "Baltijos filmų grupės" direktorius ir prodiuseris Robertas Urbonas pažadėjo, Algimanto Puipos režisuojamą juostą šalies žiūrovai išvys ne tik kino teatruose ir televizijoje. "Su leidybine firma "Garsų pasaulis" sudarėme sutartį, dėl šios kino juostos išleidimo VIDEO ir DVD formatu. Taigi kino mėgėjai galės "Dievų mišką" išsinuomoti videosalonuose arba nusipirkti".

Pašnekovas pastebėjo, jog liūdniausioje situacijoje atsidūrė seni lietuviški filmai. "Didelės lietuviškos kinematografijos archyvo dalies net nėra šalyje. Tų filmų, kurie yra, techninė būklė - labai prasta. Lietuvos kino studija bandė išleisti kai kuriuos filmus videokasetėmis, tačiau jų kokybė buvo vidutiniška. O DVD formatas reikalauja aukštos vaizdo ir garso kokybės. Tad problema, kaip išsaugoti nykstantį nacionalinės kinematografijos archyvą, kol kas neišsprendžiama", - apgailestavo R. Urbonas.

Šiuolaikiniai lietuvių filmai, anot pašnekovo, neišleidžiami skaitmeniniu pavidalu todėl, kad kūrėjai negauna tam lėšų. "Mes turime puikų kino meną, kino verslo pradžią, bet neturime kino politikos. Kino leidyba bei sklaida nėra Lietuvos kino politikos prioritetas. Jei valstybė atkreiptų į tai dėmesį ir kasmet skirtų nacionalinio kino platinimui Lietuvoje bent 200-300 tūkstančių litų - ledai pajudėtų", - įsitikinęs R. Urbonas.

Atsakingų nėra

Kino politiką formuojančioje Kultūros ministerijoje per dvi dienas pavyko prisiskambinti tik Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyresniajam specialistui Valdui Gedgaudui. Tačiau tarnautojas atsisakė komentuoti nacionalinio kino sklaidos Lietuvoje situaciją, paaiškinęs, kad pagal subordinaciją tai gali daryti tik Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas. Kino meno taryba, svarstanti kino politikos klausimus, anot pašnekovo, šiuo metu keičiasi, tad niekas nieko nekomentuos. Su J. Širvinsku susisiekti nepavyko.

Taip pat nesėkmingi bandymai buvo susisiekti su Lietuvos kino sklaidos ir informacijos biuru, berods įkurtu tam, kad šviestų visuomenę apie lietuvišką kiną ir rūpintųsi jo plėtra šalyje.

Jurga PETRONYTĖ