Užkrėsti "Gaidžio virusu" - kol kas nežinioje

Pamaina

"Šiandien mes dar kartu. Paskutinį kartą..." - taip ketverius metus Klaipėdos universiteto Menų fakultete aktoriaus profesijai ruošti septyniolika "gaidžiukų" pradėjo paskutinį diplominį spektaklį "Šypsenos".

Visus tris diplominių spektaklių (du kartus buvo rodomas spektaklis "Šiaudinė skrybėlaitė" su skirtingais aktoriais) vakarus Mokomasis teatras buvo sausakimšas. Ar jaunieji aktoriai džiugins publiką, užvėrę "Alma mater" duris?

Suksis iš paskutiniųjų

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius ir jaunųjų aktorių kurso vadovas Povilas Gaidys apgailestavo, kad Kultūros ministerija uostamiesčio teatrui neskyrė nė vieno papildomo etato aktoriams įdarbinti.

"Verskitės patys", - suteikė laisvę kultūros valdininkai. "Suksimės iš paskutiniųjų", - žadėjo P. Gaidys, tikėdamas, kad kokiais nors būdais (sutartys, vienas kitas stebuklais atsirasiantis etatas?) pavyks bent keletą buvusių studentų priglausti Klaipėdos dramos teatre.

"Teatras be patalpų po kelerių metų gali visiškai pakrikti. Tad nei baigiančiųjų, nei kitų klaipėdiečių aktorių ateities vizijos nėra džiugios", - susirūpinęs kalbėjo P. Gaidys.

Kursas - dovana

Pakalbinta, kaip vertina kursą, jo pedagogė Elena Savukynaitė sakė, kad šis kursas - bendravimo dovana. "Kaip vaikai: paglostai vieną, jau ir kitas aplink glaustosi. Jeigu "prisidirbdavo", tai aiškiai matei, kad nuoširdžiai sielvartauja. Sakyčiau, labai padorūs žmonės. Per ketverius metus nė vienas nėra draskęs akių ar šokęs atgal, kas jau šiaip, dirbant su kūrybinių specialybių studentais, pasitaikantys nemalonūs atvejai",- kursą charakterizavo jo pedagogė Elena Savukynaitė.

Jai šitas kursas mielas dar ir todėl, kad tai paskutiniai "vaikai", kuriuos ji išlydėjo į gyvenimą iš Klaipėdos universiteto Režisūros katedros. Rudeniop ji išvyksta gyventi sostinėn.

Laukiami Panevėžyje ir Šiauliuose, bet ne Vilniuje

Tiek kurso vadovas P. Gaidys, tiek jo pedagogė E. Savukynaitė įsitikinę, kad "jų vaikai" be darbo neliks, nes kursu domisi Panevėžio ir Šiaulių dramos teatrai. Deja, diplominių spektaklių žiūrėti atvyko tik Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Rimantas Teresas.

Jis prisipažino, kad šį kursą sekė nuo pirmųjų egzaminų: "Aš matau, kuris jaunuolis ko vertas. Žinau, ko reikia mūsų teatrui. Neketinu jų vilioti ir pervilioti talentų, tačiau, jeigu kurie pareikš pageidavimą atvykti pas mus - durys bus atvertos", - žadėjo panevėžietis.

Apie Šiaulių dramos teatro vadovybės planus priimti "gaidžiukus" pasiteiravome šio teatro vadovo Antano Venckaus: "Kursą stebiu jau daugiau kaip metus. Per studentų teatrų festivalį, kai klaipėdiečiai rodė "Šypsenas", nusižiūrėjome kokių aktorių mums reikėtų trupei papildyti. Tačiau derybų vesti dar negalėjome, nes neaišku, kiek ir kurie aktoriai liks Klaipėdos dramos teatre. Rytoj kaip tik važiuoju į Klaipėdą tartis su uostamiesčio teatro vadovais (kalbėjomės antradienį - Red. past.). Bet mes irgi norėtume turėti teisę rinktis",- derybinių niuansų neslėpė A. Venckus.

"Gaidžiukų" likimai priklausys ir nuo teatrinės konjunktūros - kuriam teatrui, kokio plano aktoriai bus reikalingi",- prognozavo jaunųjų aktorių "pirkliai", spėliodami, kad gali atsirasti paklausa ir iš kitų Lietuvos teatrų.

Pasklido gandas, kad kursu domisi ir Nacionalinio dramos teatro vadovybė. Apie tai paklaustas šio teatro generalinis direktorius Adolfas Večerskis sakė: "Kiek žinau, šis kursas buvo rengiamas Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio dramos teatrams. Tad, labai gerbdamas kurso vadovą Gaidį, griauti šių teatrų planų nesiryžčiau", - gandus paneigė vilnietis.

"Niekas nieko nesako"

"Naujai iškepti" aktoriai kol kas žino tik viena - kad jie yra užsikrėtę "Gaidžio" virusu. Kokios bus to "užkrato" pasekmės, parodys tik ateitis.

Simona Šakinytė, klaipėdietė

Mes visi norėtumėm dirbti Klaipėdos dramos teatre. Bet nuo mūsų norų niekas nepriklauso. Kaip bus - taip bus. Studijos daug ką davė. Kaip ir kiti kurso draugai, "paragavau" įvairiausių vaidmenų. Dabar negalėčiau pasakyti, kokio vaidmens trokščiau teatre. Beje, tai irgi ne mūsų valioje...

Toma Razmislavičiūtė, anykštėnė:

Noriu dirbti teatre ir tiek. Kai kursiniam darbui ruošėme Antono Čechovo "Tris sesris", taip tikėjausi Mašos vaidmens, o gavau Olgos. Dabar svajočiau apie šį vaidmenį teatro scenoje. Tai būtų visai kita Olga nei studijų metais. Aš ją pamilau...

Simona Bladženauskaitė, telšietė:

Žinoma, norėčiau likti dirbti Klaipėdoje. Įsivaizduoju save siaubo, mistinėse pjesėse. Nors pati žiūrėti "siaubiakų" nemėgstu... Per diplominius spektaklius "kaifavau" nuo vaikų, "mis" vaidmenų. Atvirai pasakius, diplominiuose spektakliuose nemėgstamų vaidmenų nebuvo.

Dovilė Rudinskaitė, klaipėdietė:

Ateitį įsivaizduoju gerą, bet kokia ji bus - bijau pagalvoti. Buvo įdomu kurti vaidmenis studijų metais, gilintis į juos. Dabar suvokiu, kad visai kitaip vaidinčiau Aldoną Vytauto Rimkevičiaus pjesėje "Girių kirtėjas". Įdomu buvo parodijuoti aktorę Nijolę Sabulytę "Prisirpusių mėlynių" ansamblyje. Ak, daug kas buvo įdomu. Žinau viena - dar nedrįstu svajoti apie Anos Kareninos vaidmenį...

Viačeslavas Mickevičius, trakiškis:

Kaip ir visi kurso draugai esu nežinomybėje. Kuriame Lietuvos teatre atsidurčiau, apie Hamletą dar nesvajočiau. Norėčiau suvaidinti Šarikovą iš Michailo Bulgakovo "Šuns širdis". Šio vaidmens jau teko "paragauti" studijų metais. Stodamas studijuoti aktorinio meistriškumo tikėjausi dešimt kartų mažiau, nei gavau. Nors šokių ir pantomimos aukštumų nepasiekiau, bet užtat išmokau groti gitara ir lūpine armonikėle.

Aurimas Pintulis, šiaulietis

Mane rengė charakteriniams vaidmenims, tačiau esu pasiruošęs ir Hamletą, ir Romeo vaidinti. Nejaučiu, į kurį teatrą likimas nupūs. Niekas nieko nesako...

Gražina JUODYTĖ