Užburiančios grafikos "Vaizdų archyvai"

Šiuolaikiniame mene grafika dažnai pavadinama negyvėle, tuo tarpu jaunos menininkės savo darbais nori parodyti, kad yra priešingai. "Vaizdų archyvus" sudarė atmintin įstrigę vaizdiniai, svarbūs gyvenimo įvykiai ir patyrimų atgarsiai bei juos lydėję apmąstymai ir pamąstymai. Menininkai kaip archyvai kaupia ir saugo savyje tol, kol galiausiai chaotiškos pasąmonės bylos ima prašytis apdorojamos - permąstomos vizualiai ir konceptualiai. Išgrynintos vaizdų, idėjų, prisiminimų nuotrupos nugulė metalo, plastiko klišėse, šilkografijos trafaretuose, kompiuterių ekranuose - taip savo parodą aprašo autorės.

Dauguma eksponuojamų darbų atlikti naudojant oforto techniką - šviesių ir tamsių tonų derinimas, subtilus štrichavimas, laisvas piešinys, kai ant šlifuotos vario arba cinko plokštelės, kuri padengta rūgščiai atspariu laku, piešiama plieno adata, šilkografiją - kai norimas perteikti atvaizdas iš kompiuterio, specialiu įrenginiu išvedamas ant skaidrios fotojuostos, ksilografiją - tokia technika, kai raižinio klišė daroma iš medžio.

Grafiką reikia pamilti

Viena parodos kuratorių ir koncepcijos autorių Urtė Balčaitė sakė: "Rinkomės grafiką dėl to, kad ji mus užbūrė. Pragyventi iš jos nežinia ar galima, mes esame iš tų kvailių, kurios šį dalyką rinkosi iš meilės. Grafika - reiškinys, kurį reikia pamilti. Dauguma net nesupranta, kodėl grafikas taip ilgai sėdi prie savo darbo. Tuo tarpu pats procesas mums yra malonumas."

Parodos darbų autorių teigimu, grafika nėra populiari - žmonės žino, kas yra tapyba, įžvelgia paveiksluose grožį, o į grafikos darbus dažnai žiūrima kaip į keistus ir nesuprantamus. Anot parodos kuratorių, kartais grafikos meno puoselėtojai lieka visiškai nesuprasti, jų darbai žmonėms atrodo tiesiog terlionės, neaišku kam ir dėl ko padarytos.

Suprasti darbus padeda atvirukai

"Idėja parodos lankytojams dovanoti atvirukus kilo iš menininkų įpročio viską kaupti. Mes pagalvojome, kad tarp lankytojų taip pat atsiras tokių, kurie mėgsta kaupti savo archyvą ir iš aplankytų vietų kažką parsinešti į namus. Be to, mūsų dovanojami atvirukai padeda geriau suvokti eksponuojamus darbus, jie tarsi paaiškinimas", - apie atvirukus kalbėjo U. Balčaitė.

Šalia kiekvieno U. Balčaitės iš serijos "Animal Condition" eksponuojamo darbo pritvirtinta lupa, pro kurią reikia žiūrėti į paveikslą ir jame pamatyti paslėptą gyvūną. Kaip supratimo lauką plečiančios detalės pateikiami atvirukai, kuriuose - daug kartų išdidintas paveiksle paslėptas gyvūnėlis. Tokie atvirukai, padedantys geriau suvokti meno kūrinį, pateikiami ir prie Monikos Puzauskaitės ir Aistės Papartytės darbų.

M. Puzauskaitė pristatė savo darbus iš ciklo "Dingę. Raudonoji knyga", kuriuose - paukščiai, įtraukti į Raudonąją knygą, praėjusių epochų drabužiai - nykimo plačiąja prasme ir neišvengiamos kaitos metafora.

A. Papartytės darbai iš ciklo "Kūno kultūra" vaizduoja įdomių sporto šakų akimirkas. Viena šilkografijos technika perteiktų sporto šakų - anglų estafetė "Sūrio ridenimas", kur žaidėjų tikslas yra kuo greičiau ir įspūdingiau nusiridenti nuo stataus kalno ir pirmam pagauti riedantį 4 kilogramų sūrį. Traumos šiame sporte dažnos, tačiau kalno papėdėje visada budi greitoji pagalba.

Nevengia naujųjų technologijų

Nors menininkės savo darbuose dažniausiai naudoja tradicines grafikos technikas, tačiau nevengia ir naujųjų technologijų. Tomos Šlimaitės "Vaizdų archyvas" - tamsiame, specialiai įrengtame kambariuke priderinus muziką rodomas jos grafikos darbų video. Parodos atidarymo metu lankytojai nedrąsiai žengė į tą kambariuką, sakydami, jog šiek tiek baugina muzika, panaši į tą, kuri skamba siaubo filmų metu, tačiau užėję į vidų liko sužavėti.

Jaunųjų menininkių grafikos darbų paroda "Vaizdų archyvai" Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre veiks iki š. m. rugsėjo 29 d.