"Ugnis. Ledas. Šokoladas."

Jūratės Čėsnaitės papuošalų ir aksesuarų paroda "Ugnis. Ledas. Šokoladas" suteiks džiaugsmo ir malonumo kiekvienai moteriai. Šiandien 18 val. ji atidaroma salone "Hobis. Menas. Dekoras" (Didžioji Vandens g. 13).

Įspūdingus papuošalus menininkė sukūrė iš minkštų kailiukų, odelių, gepfiūro, šifono atraižų, gausybės spalvotų karoliukų, natūralių akmenukų, perlamutro ir kriauklelių. Daugiau kaip dvidešimties originalių kūrinių kolekcijoje dominuoja raudona, balta ir ruda spalvos.

Spalvos padiktavo pavadinimą jūsų papuošalų bei aksesuarų kolekcijai?

Taip. Be to, papuošalai skirti moteriai, kuri - saldi kaip šokoladas, aistringa kaip ugnis, bet nesvetimas jai ir ledinis šaltis. Beje, kiekvienas papuošalas, kaip meno kūrinys, turi savo pavadinimą, pavyzdžiui, "Orchidėja lede", "Ledo karalienė".

Kas įkvėpė kurti papuošalus? Gal jūsų įsčiose spardosi mergaitė?

Gydytojai prognozuoja, jog vasarį gims berniukas. Nežinau, kiek vaikutis turėjo įtakos kūrybai... Pirmuosius papuošalus sukūriau dar iki dekretinių atostogų dirbdama salone "Hobis. Menas. Dekoras".

Pabandžiau paeksperimentuoti, ką galima padaryti iš ten parduodamų medžiagų. Viskas prasidėjo nuo originalios segės į plaukus, dekoruotos karoliukais ir šifonu. Po to pabandžiau suverti pakabutį, ir užsikabinau...

Išėjusi atostogų, namuose palinkau prie stalo ir kūriau vieną papuošalą po kito. Prieš Kalėdas kaip išprotėjusi vaikščiojau po bižuterijos parduotuves rankiodama nupigintus papuošalus. Juos išardžiusi, karoliukus, stikliukus ir kitas medžiagas naudoju savo kūriniams.

Taip per vos daugiau kaip mėnesį gimė visa kolekcija - segės, pakabučiai, auskarai, apyrankė, rankinė. Daugiausia - pakabučių-koljė. Juos dėvėti patogiausia, niekur neužkliūva.

Ar pati turėjote progos pasipuošti savo papuošalais?

Per Kalėdas su vyru ėjome į vakarėlį. Pasipuošiau baltu retro stiliaus koljė su G. Klimto paveikslo kopijos fragmentu. Man jis labiausiai patinka, primena pienišką šokoladą. Šiaip visi papuošalai pareikalavo daug kruopštaus darbo, todėl visi - labai brangūs. Bus gaila su jais atsisveikinti, bet tikiuosi, kad ateityje sukursiu dar gražesnių.

Papuošalų ir aksesuarų paroda - jūsų debiutas?

Taip. Klaipėdoje tai bus pirmoji mano personalinė paroda, bet anksčiau jau buvau surengusi dvi parodas Šiauliuose. Tai mano gimtasis miestas. Šiaulių pedagoginiame institute 1999 m. įgijau dailės ir darbų specialybę.

Mano diplominis darbas buvo grafikos kūrinių serija. Grafiką eksponavau ir pirmojoje savo parodoje "Maži dalykai" 2002 m. Man patinka profesionalioji grafika, ypač ofortas, tačiau neturiu techninių galimybių tuo užsiimti. Todėl pradėjau tapyti ant šilko. Pernai Šiauliuose surengtoje antroje parodoje pristačiau ant šilko tapytus portretus.

Kūryboje drąsiai eksperimentuojate, o gyvenime?

Nuo mažens buvau nepastovi, galbūt todėl, kad esu apdovanota įvairiais gabumais. Vaikystėje svajojau tapti balerina arba muzikante. Pradėjau groti fortepijonu muzikos mokykloje. Sekėsi puikiai, mokytoja labai daug tikėjosi iš manęs. Aš pati puikiai jaučiausi būdama geriausia mokine, nes esu maksimalistė.

Deja, per egzaminus, koncertus paaiškėjo, kad aš negaliu įveikti auditorijos baimės. Man stingdavo rankos, visa drebėdavau prieš publiką. Dėl šio komplekso teko atsisakyti ir pomėgio dainuoti. Tada pradėjau piešti, lankyti vaikų dailės mokyklą. Šiandien nesigailiu pasirinkusi sritį, kurioje galiu save realizuoti. Trokštu daug padaryti, todėl drąsiai eksperimentuoju.

Kaip priimate tai, jog kūrybai skirtą laiką netrukus pasiglemš mažylis ir buities rūpesčiai?

Turiu draugę, kuri būdama nėščia ir jau pasigimdžiusi spėjo ir studijas pabaigti, diplominį apsiginti, tapyti ir surengti parodą, ir apdovanoti savo meile bei rūpesčiu vaikutį. Ji man yra pavyzdys. Viliuosi kūrybą suderinti su motinyste. Kai vaikas miegos - versiu karoliukus...

Jurga PETRONYTĖ